William Willard

Kalvio sūnaus ir juvelyro tikslumas

XIX amžiaus pradžioje kalvio sūnus pradeda gyvenimą, kurį apibrėžia nuolatinė įtampa tarp fizinio darbo ir vizualiojo tikslumo. Gimęs Sturbridge'e, J_{V}_{I}{D}_{S}_{E}{S}, William Willard savo karjerą pradeda ne su šerpus, o su juvelyro mokslų. Tai disciplina, reikalaujanti itin aškaus dėmesio detalėms ir stabilios rankos. Šis techninis pagrindas tampa tvirtu pamatu jo vėlesniam perėjimo etapui į portretų pasaulį. Iki 1841 metų transformacija yra baigta: jis dirba kaip dailininkas Bostone, nuol moduliškai atsirandamas nuo savo jaunystės metalurgijos link į subtilius kaitalio tapo drobė niuansus.

XIX amžiaus vidurio dailininko studijos gyvenimas yra nuolatinio stebėjimo menas. William Willard galiausiai palieka triukšmingą Bostoną ir grįžta į Sturbridge'ą, savo dovanoje įkurdamas studiją. Čia modeliai įžengia į jo domeną, kad būtų užfiksuoti jų veidai. Jis yra savo laikotarpio žmogus, balansuojantis prie tradicinio oil painting ir besikliandujančios mechaninės fotografijos meno sankryžos. Jis naudoja kamerą ne tam, kad pakeiptų savo rankai, bet kad padėtų preparavimo procesui, kiernodamas modelius į konkrečias pozicijas ir apšvietimą – dažnai nukopijuodamas savo studijos viršutinio apšvietimo šviesą – taip pagrindždamas ir pagreitindamas pozavimo procesą.

Tautos veidas

Dailininko karjeros kelionė savo svarbiausią bei gilminantį tašką randa viename, giliame panašumo kūrybinio darbe. 1864 metais jis nutapo Abraham Lincoln portretą. Šis specifinis darbas, oil on canvas, užfiksuoja Prezidentą didelių nacionalinių su 있도록 permainų laikotarpiu. Šis vaizdas neša svorį, kuris peržengia drobės ribas, galiausiai tapdamas vizualiniu šablonu Lincoln monetėlei. Tai yra akimirka, kai meno gebėjimas tiksliai atvaizduoti žmogaus veidą susitinka su nacionalinės atminties poreikiais.

Jo repertuaras neapsiriboja tik šiuo išskirtiniu pasiekimu. Nors jo reputacija labiausiai remiasi gebėjumu perteikti žmogaus veido niuansus, jo ranka taip pat žuvo per gamtos pasaulį. Jo kūrybos veikalai apima:

• Apskritusių asmenų ir modelių portretus
• Peizažus
• Studijas, kuriose kompozicijai naudojami fotografiniai pagalai

Palikimas ir Worcester kolekcija

Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais William Willard apsetoja Worcester'io mieste, kur ir miršta 1904 metais. Jo profesinė karjera, prasidėjusi juvelyro tikslumu ir išauginta į portretų psichologinį gylį, palieka veikią istoriją. Jo studija ir jos turinys nepradinga su jo mirtimi; vietoj to, jie paliekiami jo draugui, Stephenui Salisbury'ui III. Šis aktas užtikrina, kad jo įrankiai, eskizai ir baigti darbai išliktų vientisi viešajam studijų menui. Galiausiai šios kolekcijos randa savo nuolatinę namus Worcester'io meno muziejuje, išsaugojant perėjimą iš kalvio linijos į dokumentuotą amerikano dailininką.