Joshua Reynolds

Pradinis gyvenimas, šeima ir mokslas

Sir Joshua Reynolds gimė 1723 m. liepos 16 d. Plymptone, Devonoje. Jis augo kaip trečiojo sūnaus rev. Samuelio Reynoldsio, Plymptono laisvosios gramatikos mokyklos direktoriaus, sūnus. Šeima buvo skirta mokslui ir intelektiniam ieškiojimui – ši aplinka pamodavę vaikystę ramiame mieste, suformavo jo būsimą intelektualinį pagrindą. Jo sesuo, Mary Palmer, taip pat buvo raktininko, žinoma savo Devonshire Dialogue kūrininiu darbu. Ši šeimos aplinka suteikė jam literatūros ir mąstymo pagrindą, kuris lydėjo jį visą profesionalų kūrybos kelią.

Augdamas, jis vis labiau suprato savo tikrą paskirtį, kuri nuvedė jį nuo mokslinio gyvenimo, kurio tikėtinossi jo tėvas. 1740 m. jis persikrausto į Londoną, kad pradėtų mokymus pas portretų dailininką Thomas Hudsoną. Šis mokymų etapas tęsėsi iki 1743 m. Tai buvo didelis iššūkis, reikalaujantis finansinės paramos, kad galėtų užsiturti vietą profesionalioje studijoje. Sesuo Mary padovanojo 60 svarų, kad padengtų mokymų išlaidas – šis žpasas leido jam visiškai susitelkti į techninių meistriškumo niuansų suvokimą pulsuojančioje sostinėje.

Kelionės ir Didysis Stilius

Meistriškųjų menininkų kūrybos paieškos 1750–1752 metais paskvėrė Sir Joshua Reynolds lankytis Italijoje, kurioje jis galėjo visiškai pasinerti į senųjų meistrų palikimą. Šis studijų laikotarpis leido jam įsisavinti technikas ir kompozicijų principus, kurie vėliau tapo jo kūrybos pagrindu. Grįžęs į Angliją, jis nešė su собой aiškią viziją apie tai, kaip britų menas gali išsiverti iš paprasto vaizdo panašumo ribų. Jis pradėjo skatinti metodą, žinomą kaip „Didysis Stilius“ (Grand Style) – tapimo būdą, siekiantį prilyginti ar net pranašesnį nei pati realybė. Užuot tik tiksliai užfiksavęs kiekvieną nepilgamtietį trūkumą, jis susikoncentravo į tobulą neigimą, ieškodamas dvasinės elegancijos ir orumų savo paveikslų subiectams.

Šis požiūris buvo dalis platesnės tendencijos – istorinės tapybos aukščiausio statuso įtvirtinimo. Sir Joshua Reynolds tikėjo, kad menas turi siekti kažko aukštesnio nei kasdienybė, dažnai taikydamas „Didžiąjį manierą“ (Grand Manner), kad suteiktų savo portretams svorio ir svarbos. Jis norėjo, kad jo paveikslai atskirtų ne tik veido bruožus, bet ir perteiktų žmogaus charakterį bei socialinę statusą per refinuotą, klasikinį žiūrelį. Šis mąstymo būdos pervertimas padėjo pamatus naujam suvokimui apie portretą britų visuomenėje, transformuodamas jį iš paprasto dokumento į intelektualinį kūrinį.

• Kitty Fisher kaip Cleopatra, tirpdanti perlą
• Mažasis Heraklis, apsiaukęs gyvates

Vadovavimas Karališkajai akademijai

Iki 1768 metų Britijos meno panorama buvo pagrindas, laukiantis oficialios struktūros, o Sir Joshua Reynolds buvo esminis šio kūrinio kūrybos centras. Jis tapo Karališkosios meno akademijos įkūrėju – institucijos, kurios tikslas buvo suteikti saugų prieglaudą meninei talentui Anglijos viduryje. Jo įtaka akademijoje tvirtinasi tada, kai jis buvo paskirtas pirmাজি prezidentu. Tai buvo didžiara atsakomybė, kurią jis nešė iki pat savo mirties, padėdamas akademijai tapti pagrindiniu stulpru, užtikrinančiu profesionalų menininkų pripažinimą.

Savo atsidavimą būsimai dailininkų kartai jis ištrypdavo per annualius „Diskursus“. Tai buvo paskaitos, skirsamos akademijos studentams, kuriose jis dalinosis savo įžvalgomis apie meno teoriją bei tradicijos svarbą. Šie akimirkos buvo naudojamos studentų vadovavimui: jis ragino juos studijuoti gamtą ir tobulinti techninius įgūdžius. Per šiuos mokymus jis padėjo nustatyti Britijos meno švietimo kryptį, kuri keliais dešimtmečiais tavo įkvepti būsimas kartas.

Jo asmeninis prestižas visuomenėje augo kartu su profesiniais pasiekimais. 1769 metais karališkasis George III suteikė jam riterio titlą – gestas, atspindintis didžiulę karališkosios valdžios pagarbą jo talentui. Šis pripažinimas įvedė jį į aukščiausius Britijos visuomenės sluoksnius, dar labiau užtvirtindamas jo statusą kaip išskirtinės savo laikotarpio figūros.

Išskirtiniai portretai ir užsakimai

Kaip stilingiausias XVIII amžiaus portretų meistras, Sir Joshua Reynolds užėmė centralinę vietą sparčiai besivelseinančio Švietimo laikotarpio Didžiojoje Britanijoje. Jo studija tapo tikru socialiniu uostu, kuriame susitiekdavo patys įtakingiausi toยุ επο veikėjiai – nuo karjerosiškų karinio herojų iki aukščiausios aristokratijos atstovų. Jis pasidavė ypatingu talento – per paprastą išvaizdą matyti žmogaus esmę, charakterį ir socialinę prigimtį, kurią perteikiamą per audinį ir gestus. Ši gebėjimas statusą paversti vizualiniu įžymeliu padarė jį pirmausia pasirinkimo vieta tiems, kurie norėjo užtvirtinti savo vietą ir prestižą dinamiškai besikeičančioje visuomenėje.

Jo profesinė autoriteto kulminacija įvyko 1769 metais, kai karališkasis George III suteikė jam bajoro statusą. Šis pripažinimas atspindėjo jo įtaką ne tik kaip dailininkui, bet ir kaip britų meno gyvybingumo simboliui. Sir Joshua Reynolds užsakymų metu dažnai susiduriama su meniniu iššūkiu – jis turėjo meistriškai subalansuoti realų žmogaus išvaizdą su dignifikuotais, idealizuotais patronų lūkesčiais. Nepriklausomai nuo to, ar vaizdavo tylią, intelektualią mokytojo intensyvumą, ar komanduojančią, puikiai išaugintą bajoro prigimtį, jo darbai formavo tai, kaip pati visuomenė suvokė savo epochos lyderius.

• Kitty Fisher as Cleopatra Dissolving the Pearl
• The 4th Duke of Queensberry as Earl of March
• Mrs. John Weyland and Her Son John
• The Ladies Waldegrave
• Portrait of a Lady in White

Palikimas ir meninė įtaka

Sir Joshua Reynolds poveikis britų meno kryptims buvo itin gilus ir transformatyvus. Dažnai vadinamas meistru, per kurį įvykavo Britijos meno revoliucija, jis šį titulą pelnė dėl savo gebėjimo pakeisti tai, kaip pati tauta žvelgia į savo dailininkus. Didindamas istorinių paveikslų svarbą ir propagaduodamas „Didiklį stilių“ (Grand Manner), jis portretų žanrą iš paprasto fizinio panašumo pervadė į intelektualną, digningą savo subiectų atspindį. Šis paradigmos posūkis padėjo pagrązdus naujam menininkų statusui Georgianų Anglijos visuomenėje, iškelpdamas juos iš paprastų dirftininkų į gerbiamos intelektualinės elitos dalį.

Jo įtaka išsivelo už jo gyvenimo ribų, formaudama mokymus ir viziją būsimoms menininkų kartoms. Per savo vadovavimą ir rašytus diskursus jis sukūrė meno švietimo pagrindus, kurie išliko aktualūs ilgus metus. Sir Joshua Reynolds buvimo vaidmuo meno pasaulyje padėjo apibrėžti išskirtinį nacionalinį stilių, užtikrinant, kad jo paveikimo laiku gimę dailininkai turėtų aiškų aukštybės standartą, į kurį galėtų siekti. Jo kūriniai išlieka esminiu šios epokės tyrimų elementu, saugomi tokiuose svarbiuose kolekcijose kaip Nacionalinė galerija ir Nacionalinė portretų galerija.

• Kitty Fisher as Cleopatra Dissolving the Pearl
• The Ladies Waldegrave
• Self-Portrait