D. Howardas Hitchcockas

David Howard Hitchcock: Gyvenimas Havajos meno viršūnėse

D. Howardas Hitchcockas buvo ne tik menininkas, bet ir havajos meno architektas, kurio gyvenimas tapo glaudžiai susijęs su toje saloje gimusiomis gamtos jėgomis. Gimęs 1861 m. gegužės 15 d. Hilo, Havajos, jis augo šeimoje, kurios šaknys buvo tvirtai įsięmuşios į salos istoriją. Jo tėvas, taip pat Davidas Howardas Hitchcockas, buvo išskirtinis teisėjas ir Havajos Karalystės įstatymų leidėjas, o motina Almeda Eliza Widger suteikė jam šeimos šilumą. Ši šeimoje auginta kūrybinė aplinka ir giliai įsiệmta kultūrinė tradicija, kurioje jo sesuo, Almeda Eliza Hitchcock Moore, tapo pirmąja moterimi teisėjuja Havajos, parodė, kad ši šeima buvo skirta kurti ir keisti savo šalį.

Meno pažinimas Hitchcocko gyvenime prasidėjo ne tiesiogiai, o per mokslą ir stebėjimą. Baigęs Punahou mokyklą Honolulu, jis keliavo į Oberlin koledą, Ohijo valstijoje, kur pirmą kartą susidūrė su oficialiomis meno parodomis. Tačiau tik grįžęs į savo mamos ir tėvo tapatybę – Havajos gamtą – jis pradėjo tiksliai piešti vulkaninius kraštinius akvareliu. Lūžuvinis akimirkos posūkis įvyko, kai prancūzų menininkas Jules Tavernier atpažino jo talentą ir paskatino D. Howardą Hitchcocką siekiant rimto meno mokymų. Tai tapo jo kelio pradžia, vedančiu į prestižinę Niujorko Nacionalinę meno akademiją, o vėliau – į Paryžo Académie Julian, kur jis mokėsi iš tokių meistrų kaip Adolphe Bourguereau ir Gabriel Joseph Ferrier. Jo talentas buvo pripažintas net ir prestižinėje 1893 m. Paryžiaus Salone, o tai patvirtino jo statusą kaip tarptautinio lygio kūrybinėsiosiosiosios.

Kūrybos procesas Hitchcocko darbuose buvo neatsiejamas nuo dinamiškos ir lemtingos gamtos. Jis tapo „Vulkanų mokyklos“ lyderiu, garsėjančiu dramatiškais havajos vulkanų kraštinių vaizdinimais. Jo ankstyvoji kūryba siekė neįtikėtiną intensyvą, siekdama užfiksuoti grynąją Kilaueos ir Mauna Kea vulkanų galią bei grožį. Jis neišvengia kelionių po įvairias salas, įskaitant Kauai, kur 1907 m. piešė Waimea kanjoną, ir Maui, dokumentuodamas unikalius geologinius sluoksnius. Laiku jo stilius evoliucionavo, tapdamas itin impresionistiniu ir švelkesniu 20-ųjų metų pabaigoje, siekiant per vaizdą perteikti ne tik formą, bet ir šviesos bei atmosferos nuotaiką.

D. Howardas Hitchcockas paliko neištrinkiamą žaros pėdomis Havajos kultūroje. Jis buvo Kilohana meno lyga įkūrėjas Honolulu, vaidino milžinišką vaidmenį kuriančio meno programa amžiaus šimto perėlaimoje. Jo darbai buvo eksponuojami ne tik vietinėje aplinkoje, bet ir pasaulinėse parodose, tokiose kaip Alaskos-Jukono-Pasifikų ekspozicija Sikla, o vėliau ir Panamos-Pacifiko tarptautinė ekspozicija San Francisko. Be to, jis kūrė freskas Pan-Pacific Union Honolulu, bei dekoravo laivų interjerus, suteikdamas havajos vaizdus keliaujantiems laivams. Hitchcockas vaidino esminę vaidmenį formuojant havajos meninę tapatybę, jo pavežiuotės tapo vertingais vizualiniais dokumentais laikui, kai sala patyrė didžiulius transformacijas.

Jo gyvenimas baigėsi dramatiškai, panašiai kaip jo kūriniai – su dideliu gamtos stangumu. Vos nedługai prieš savo mirtį 1943 m. sausio 1 d., Hitchcockas tapo Pearl Harbor užklausos liudytoju, stebėdamas istorinių įvykių sūdvūrį. Tai buvo gili ir jausminė pabaiga žmogaus gyvenimui, kuris buvo skirtas ne tik stebėti, bet ir amžininkinti Havajos dvasią ir nepakeičiamą grožį.

Pradinis gyvenimas ir šeimyninė kilmė

D. Howardas Hitchcockas gimė 1861 m. gegužės 15 d. Hilo, Havajos salose, šeimoje, kurios šaknys buvo tvirtai įsięmuşios į šios salos istoriją. Jo tėvas, taip pat Davidas Howardas Hitchcockas (1831–1899), buvo išskirtinis teisėjas, tarnavęs Havajos Karalystės parlamento nariu. Norėdamas išsiskirti iš savo tėvo, menininkas dažniausiai rinkosi trumpesnį vardą – D. Howardas Hitchcockas. Jo motina buvo Almeda Eliza Widger (1828–1895). Šeimoms, kurios turėjo gilią misionierių kilmę – jo tėvo tėtai Harvey Rexfordui Hitchcockui ir motinai Rebeccai Howard, – Havajos gamta tapo ne tik namais, bet ir gyvenimo pagrindu. Šeimoms įtaką dar dar didelę darė jo sesuo, Almeda Eliza Hitchcock Moore, kuri tapo pirmąja moteris teisėja Havajos viduryje.

Mokslas ir meninės pradžios akordsai

D. Howardas Hitchcockas savo intelektualinį pagrindą formavo Honolulu, baigdamas prestižinę Punahou mokyklą. Tačiau jo meninė suvokimas pradėjo platžiuoti Ohijo valstijoje, Oberlin koledže, kur pirmą kartą susidūrė su oficialiomis meno parodomis, įkvėpusios jį giliau pažinusti estetinį pasaulį. Grįžęs į savo natalią Havajos gamtą, jis pradėjo kurti akvarelius, kuriais meistriškai žemėlėją ugnies ir žemės jėgų darbus – dramatiškus vulkanikos kraštžius.

Tikrasi lūžis jo karjeroje įvyko tada, kai prancūzų menininkas Jules Tavernier pastebėjo ypatingą talentą Hitchcocko darbuose ir paskatino jį skirti laiką rimtiniam meninei studijai.

Šis įkvėpimas paskatino jį keliauti ir tobulėti pasauliniuose menės darbo centruose: pirmiausia Niujorko Nacionaliojo dailės akademijoje, o vėliau – Paryžo Académie Julian (1891–1893 m.), kur jis mokėsi iš tokių meistrų kaip Adolphe Bourguereau ir Gabriel Joseph Ferrier. Jo talentas buvo pripažintas ne tik lokaliame, bet ir tarptautiniame lygmeniu, kai 1893 metais jo darbai buvo priimti prestižinėje Paryžiaus Salone.

Meninis ir stilius

D. Howardas Hitchcockas tapo viena iš pagrindinių Havajos „Vulkanų mokyklos“ narių, garsėjančių dramatišku Havajos vulkaninių kraštinių vaizdavimu.
Jo ankstyvoji kūryba buvo skirta grynei, nepavergtos galios ir stulbinančio grožio užfiksavimui, kurį spinduliuoja tokie vulkanai kaip Kilauea ir Mauna Kea.
Jis nuosekliai tyrinėjo įvairias salas, įskaitant Kauai (kurio Waimea kanjoną jis tapo vaizduoti 1907 metais) ir Maui, dokumentuodamas jų unikalius geologinius bruožus.
Laiku jo stilius nuolat evoliucionavo, o vėliaviosiems 1920-mečiulių metų jis tapo vis labiau impresionistycznynu, perteikdamas šviesos ir spalvų žaidimą dar subtiliu būdu.

Didieji pasiekimai ir pripažinimas

D. Howardas Hitchcockas paliko neištrinkiamą pėdsaką Havajos meno istorijoje, tapdamas svarbiu veikėju kuriančiu kultūrinį pagrindą. Jis buvo Kilohana meno lyga įkūrėjas Honolulu, dalyvavęs kuriant itin įtakingą meno programą, kuri formavo meninę aplinką abadako perėla. Jo talentas buvo pripažintas ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu: 1909 metais Seuluje, Alaskos-Jukono-Pacifiko ekspozicijoje, jo darbai sulaukė aukščiausio įvertinimo ir jis buvo apdovonotas.

Meno kelias Hitchcocko vedė per prestižinius Kalifornijos miestus – nuo San Francisco iki ukiškojo Carmel-by-the-Sea, kur jis organizavo sėkmingas asmenines parodas, uždraugė plačią auditoriją savo kūrybai. Jo darbai buvo pristatyti ir prestižinėje San Francisco Panamos-Pacifiko tarptautinėje ekspozicijoje 1915 metais.

Be to, jo kūryba išsiskleidė ne tik ant plieno ar audinio, bet ir kaip stazinė architektūros dalis: jis sukūrė grandines freskas Pan-Pacific Union pastatui Honolulu (1919 m.) ir dekoravo vaizdus Havajos kraštinių jūros laivų, „Inter-Island Steam Navigation Company“, interjerus. Jo gyvenimo apžvalga buvo puikiai užfiksuota retrospektyvinių parodų metu, kurios vyko Honolulu meno muziejuje (1936 m.), Golden Gate tarptautinėje ekspozicijoje (1939 m.) bei Niujorko pasaulinėje parodoje (1939 m.), įtvirtinant jo palikimą kaip vieno iš svarbiausių savo laikmečio pavežiuotojų.

Istorinė reikšmė ir palikimas

D. Howardas Hitchcockas pritiko esminį vaidmenį formuojant meninę Havajos identitetą. Jo pavežiuotės yra neįkainojama vizualinė dokumentacija, kurioje atspirtinami Havajos kraštiniai per epochą prasmių ir didelių pokyčių laikotarpį.

Be meninės veikios, jis aktyviai dalyvavo skatindamas bendruomenės sėkmę, pavyzdžiui, apie 1910 metais pristądamas skautų judelį į Havajos valstiją, taip demonstruodamas savo atsidavimą visuomenei.

D. Howardas Hitchcockas tapa liudijimu istorijos dramatos: jis matė Pearl Harbor užpuolimą vos keliais metais prieš savo mirtį 1943 m. januario 1 d. Tai suteikė gausų, pejoratyvų ir jaudinantį pabaigą gyvenimui, kurio tikslas buvo amžinuoti tolos ir dvasios, kurią siūlė Havajos gamta.