Samovar

Pradinis gyvenimas, šeima ir akademinė mokslų mokslas

Igoris Grabar gimė 1871 metų kovo 25 dieną Budapešte, Vengrijoje. Jo tėvas, Emmanuilas Hrabaras, buvo rusinas teisininkas ir politikas, o šeimos ryšiai su rusų kultūra buvo neatsiejami nuo jo gyvenimo pradžios. Po vidurinio mokyklos baigimo Jegorjevske, Igoris persikeliajo į Maskvą, kad studijuotų Michailo Katkovo internatinėje mokykloje. Justai būtent šiais metais jo susidomėjimas piešimu pradėjo skliauti į konkrečius formus, klestėti ir formuoti jo būsimą menininką.

Jo oficialus meno mokslas vedė per svarbius Europos meno centrus. 1894 metais jis įstojo į Sankt Peterburgo meno akademiją, kur studijavo Ilją Repiną. Šį mokymosi laikotarpį papildė kelionė į Miuncheną, kur jis dirbo Antono Ažbos studijoje. Tačiau jo išsilavinimas neapsiribojo vien tik tapyba; jis taip pat baigė architektūros kursus Miuncheno Politechnikos mokykloje studijuodamas F. von Thiersch dėstą.

Kūrybinis kelias ir profesinės vaidmenys

Jo gyvenimas vyko tarp tapybos studijos ramybės ir Rusijos svarbiausių institucijų administracinių koridorių. 1913 metais jis buvo paskirtas Tretyakov galerijos vykdomojo direktoriaus pareigas heldžiančiu Moskovoje. Šis vaidmuo nuolatos keitėsi kartu su besikeičančiu politiniu kraupu, ir galiausiai, nuo 1918 iki 1925 metų, jis vadovavo Valstybei Tretyakovos galerijai. Tačiau jo kūrybinė energija neapsiribojo vien tik paveikslų kūrimu; jis buvo ne tik tapybininkas, bet ir leidybininkas, restauratorius bei meno istorikas, kurio tikslas buvo sistemizuoti ir išsaugoti savo šalies vizualiąją istoriją.

Akademinis pasaulis tapo dar vienu svarbiu jo veiklos aplinkai. 1921 metais jis dirbo kaip meno restauravimo profesorius Moskovos valstybiniame universitete. Jo įtaka universiteto bendruomenei tęsiuosi ir dirbant meno istorijos profesoriu. Už klasės kambarios ribų jis prisiėmė didžiulę atsakomybę – vadovauti Mokslų akademijos meno istorijos mokslinių tyrimų institutui. Jo administracinis įtoka pasiekė pačias valstybės aukštumas, kai 1943 metais jis buvo paskirtas Visiškosios Rusijos meno akademijos direktoriu.

Technika ir meninė stilius

Meistriškųjų kūrybos metų laikotarpiu, tarp 1903 ir 1907 metų, Igoris Grabar tapo specifinei, ritmine brushwork'ui – jo brushas pradėjo kurti ypatingą, pulsą primenantį tekstūrą. Jis dažnai kūrė naudojdamas divizionizmo techniką, artimą pointilizmui, kurio metu spalvos teki buvo taiku, nedideliems ir atskriems brushės traukiams, taip sukuriant gausiai užpildytą, gyvą paviršių. Šis požiūris suteikė jam neįtikėtiną galimybę perteikti subtilų šviesos žaidimą ir jos perėlaimus peizažuose. Grabarai pasižymėjo gebėjimu maldią kurti tiesiogiai iš gamtos, dažnai atsisakydamas klasikinės įprastos būdos – pirminio eskizavimo ar piešimo prieš prisentdamas płagi. Ši kūrybos skubos ir tiesiogumui būdingas spontaniškumas suteikia jo darbiams tiesioginio, gyvo stebėjimo pojūtį.

Jo spalvų paletė pasisakdavo drąčiai, siekdama išskirti formą ir suklausti atmosferą. Tai ypač ryškiai pasireiškia jo sniego peizažuose, kuriuose per itin tikslų pigmento taiku jam pavyko perteikti nuolatos besikeičančią sniego tekstūrą ir šviesos mirgėjimą. Nors jo kūryba demonstruoja ryšį su Jugendstil stiliaus judėjimu, pagrindinis dėmesys vis tiek lieka fizinėms savo aplinkos ir objekto savybėms. Jis itin jautriai stebėjo, kaip šviesa bendrauja su aplinka – ar tai būtų žydantis sodas, ar tyli, rami interjero erdvė.

• September Snow
• Sleet
• Winter Morning
• May Evening

Svarbiausi darbai ir išskirtiniai paveiksliai

Igorio Grabaro šerpa dažnai kreipėsi į ramią gamtos ritmiką bei subtilius šviesos žaidimus. Pavyzdžiui, apie 1903 metus sukurtame paveiksnio September Snow (Spalisio sniegas) pastebimas ypatingas dėmesys tam, kaip laikas ir stasys užkloja žemę. Šis gilus susidomėjimas natūraliąja pasaulio grožiu dar kartą išsiskampa 1904 metų kūrynye Spring Flow (Pavasario srautas) bei Landscape with a Haystack (Peizažas su šieno kupeta). Jis turėjo unikalią sniego vaizdavimo techniką – jis gebėjo perteikti jo tekstūrą ir tai, kaip sniegas lengvai ir natūraliai apsivilioja žemę. Jo 1904 metų darbas Pavilion in Kuzminki taip pat demonstruoja panašų dėmesį aplinkos detaloms ir architektūros elementų integracijai į peizažą.

Palikimas ir vėlesni gyvenimo metai

Vėlesnalį jo gyvenimo metai buvo skirti giliam įsikrepliui praeities saugomybės ir išlaikymo darbuose. Igoris Grabar vadovavo meno restauravimo dirbtuvėms dviem skirtingais laikotarpiais – nuo 1918 iki 1930 metų bei vėl nuo 1944 iki 1960 metų. Šios dešimtmečiai buvo skirti istorinių šedevrų atsargiam aptari otherwise bei techniniams meno konservavimo poreikiams stebėti ir užtikrinti. Jis išliko svarbiu figūra sovietinės meno aukštuose iki savo mirties 1960 metų gegužės 16 dienos.

Jo įtaka tęsi sięti per dešimtmečius, palikdama neištrinokamą žeimą tai, kaip menas buvo studijuojamas ir saugomas. Jo kūryba ir toliau išlieka didelio susidomėjimo objektu menininkams bei meno entuziastams, studijuojantiems techninius jo\|_{\text{era}}\|_{\text{nuosavybės}}$ niuansus. Jis išgyveno epochinius pakalavimus rusų meno peizaže, išlaikydamas savo poziciją instituciniame struktūros viduje iki pat savo gyvenimo pabaigos.

Kur galima pamatyti jo kūrybą šiandien

Igorio Grabaro paveikslai šiandien saugomi keliose svargiose kolekcijose Rusijoje ir Ukrainoje, kurios atspindi jo platesnę meninę ir istorinę įtaką. Maskvoje, Tretiakovo galerijoje, galima atrasti jo darbus, kurie primena ilgą ir prasmingą ryšį su šia institucija. Jo kūrybos pėdsakus taip pat galima apturti Valstiniame Mostaus meno muziejuje, kartu su Valstinio Rusijos meno muziejaus kolekcijomis. Šios erdvės saugo įvairius šviesos ir peizažo studijų kūrinius, kurie apibrėžė jo karjerą ir meninę pažiūrą į pasaulį.

Nepasimetusiose sostinės institucijose jo buvimas taip pat itin akivaizdus. Rusijoje Novokuznecko meno muziejus rūp उठता jo darbių kolekcijai. Ukrainoje Charkovo meno muziejus pristato jo tapybą, taip saugodamas jo indėlį į to laikotarpio vizualią istoriją. Galimybė pamatyti jo kūrybą skirtingose aplinkabėse leidžia artčiau susipažinti su to, kaip meistras gebėjo meistriškai valdyti spalvą ir tekstūrą skirtingose, o kartais ir kontrastingose aplinkabėse.

• Lady by Piano
• September Snow
• Spring Flow
• Pavilion in Kuzminki
• Samovar
• Sleet