OOF

Drąsus teigimas Pop art'e: Edwardo Ruscho „OOF“ dekonstrukcija

Edwardo Ruschos 1963 m. kūlinys „OOF“ yra kur kas daugiau nei paprasta onomatopoetinio išgarsinimo vaizdepas. Tai lūžimo kūrinys Pop art'o judėjime – akimirka, kai pati kalba tapo meno objektu, atsiribota nuo aprašomosios funkcijos ir pakelta į vizualią svarbą. Šis didelių matmenų paveikslas, šiuo metu esantis Niujorko Moderniosios dailės muzeum, įkūnija būdingą Ruschos stilių: šaltą atsakomybę, sujungtą su paslėpta žaisminga ironija. Darbo poveikis slypi ne tik to, ką jis vaizduoja, bet ir tai, kaip jis tai pateikia – ryškios geltonos raidės, skiaudžios prieš gilią azurinio mėvio fono.

Tipografija kaip vaizdas ir populiariosios kultūros aidas

Ruscha tyčia atsisako ekspresinio tapelio teikimo taip, kad vietoje jo užima tiksli tipografija. Raidės „OOF“ nėra teiktos brushiškais ar gestiškais potepiais; jos yra aiškios, savo vykdymo procese beveik mechaninės. Šis tyčinis neasmeniškumas yra esminis bruožas, skirtantis Ruschą nuo jo priešininkų – Abstraktinių ekspresionistų. Jis ne Siejė atskleisti savo vidinės būsenos per płūdį audinį, o labiau tyrinėjo jau egzistuojančios vizualinės įtaigos galią ir esminę prigimtį – šiuo atjatvą tai yra vienas, stiprus žodis. Patirtas „OOF“ pati yra reikšminga. Dažniausiai randama komiksuose, siekiant pažadinti smūbio ar šoko pojūtį, tai yra intuicyvus garsas, kuris savo tapus forma tampa tylus. Šis paradoksas – garsinis atvaizdavimas, užfrozenęs vizualiniame nekaitčiame – yra pagrindinis koncepcinio stiprumas šiam paveikslui. Be to, dvigubos raidės „O“ subtiliai užsimena apie tokius samtus kūrinius kaip Jaspero Johns’ „Targets“ ar Kennetho Noland’o „Circles“, dalyvaudamasis dialogu sparčiai besivystančio Pop art'o pasaulyje.

Ruschos meninė vizija ir amžinasmokė

Edwardas Ruscha (gimęs 1937 m.) yra amerikiečių menininkas, kurio produktyvi karjera apima tapybą, graficiją, piešimą, fotografiją ir filmą. Jis nuolatos grįžta prie kalbos, kraštovaizžio ir amerikiečių kultūros kasdienybės vaizdinės kalbos temų. „OOF“ yra pavyzdys jo gebėjimui sudėtingas idėjas išvalyti į apgaubiančiai paprastas formas. Jo darbas meta iššūrį tradiciniams meninės išraiškos suvokimams, priimdamas tyčinį, konceptualų požiūrį, kuris kelia įtampą ir dar šiandien daro įtaką menininkams. Ruschos įtaka išsiugia už tapybos ribas; jo fotografinės knygos, tokios kaip „Every Building on the Sunset Strip“, laikomos stabiliomis pasiekimais dokumentuojant ir interpretuojant amerikiečių kraštovaizdį. „OOF“ neblokuojamas žavesys slypi jo gebėjime paskatinti mąstymą ir kartu siūlyti vizualiai įspūdingą estetiką – tai yra Ruschos inovatyvios dvasios ir ilgalaikio indėlio į modernų meną įrodymas.