Proteus Rankiniu būdu tapyta aliejumi, tik jūsų sienoms

Gyvenimas, įrašytas linijomis ir spalvomis

Edwin Parker Twombly Jr., pasauliui žinomas kaip Cy Twombly, buvo ypatinga jėga 20-ajame ir 21-iajame amžiaus menoje – amerikiečių tapysbas, skulptorius ir fotografas, kurio kūryba atsisakė paprastų kategorijų. Gimęs 1928 m. balandžio 25 d. Viržinijos Leksingtone, jis savo meninę kelią pradėjo nuo klasikinio išsilavinimo pagrindo ir nekaltos, neramios dvasios, kuri leido jam keliauti po įvairius pasaulio kontinentus. Ankstyvoji studija prie Pierre Daura Vashingtono ir Lee universitete buvo tęsiamas formavimosi patirtis Niujorko „Arts Students League“ ir „Black Mountain College“, kur jis susitiko su tokiomis svarbiais figūromis kaip Robert Rauschenberg, John Cage ir Merce Cunningham. Šie susitikimai sukūrė eksperimentinę ir interdiscipline ir tyrimų aplinką, kuri negrįžtamai pakeitė jo meninę viziją. Tačiau tik 1952 m. kelionė į Italiją ir Šiaurinę Afriką su Rauschenbergu – finansuojama Viržinijos gražaus meno muziejaus dotacija – tapo tikrai transformatyva. Pasikraustęs senovės griuvosiose, gyvybingose kultūjąse ir pajudęs nuo istorijos svorio, Twombly rado įkvėpimo šaltinį, kuris ateinančiais vuosiais apibrėžtų jo estetiką.

Enigmatiško stiliaus evoliucija

Twombly meninis stilius nebuvo sukurtas iš karto pilnu – jis evoliucionavo per daugybę tyrimų ir tobulinimų. Jo ankstyvieji darbai, tokie kaip *Šiaurės Afrikos skicai* (1953), jau siūlė užuomina į jo unikalesnį abstrakčių formų ir poetiškų nuorodų derinį. Tai nebuvo tiesiog kelionių dienoraštis, o labiau vietos esybės tyrimas – šviesos, tekstūros ir atminties išraiška. Per 60-ąsias metus Twombly stilius pradėjo susiformuoti aplenkiant išskirtinę skraistytų linijų, gestinių žymių ir fragmentiškų žodžių vokabulę plačiuose drobėse. Tokie darbai kaip *Ferragosto* serija (1961) ir *Italiens* (1961) yra šio laikotarpio pavyzdžiai – paveikslai, kurie atrodo esantys tarp kaligrafijos ir chaoso, evokuojantys tiek senovines inskrycijas, tiek gatvės grafiti skubumą. Jis nebuvo susinteresęs realybės kopijavimu, o siekė įamžinti jausmą, atmintį ir laiko tekimą. Šis požiūris iššūkį metė konvencinei tapybai, judant nuo vaizduotės link subjektyvesnės ir emociniu atspindulio kupinos iš Ausdruckimo formos. *Cold Stream* (1966), su savo suksančiomis pętų linijomis ir drąsia tekstu, yra galingas šio evokuojamo stiliaus pavyzdys.

Įtakos ir meninė kilmė

Nors Twombly buvo griežtai nepriklausomas kūrėjas, jo darbai nebuvo sukurti vakuumu. Jis įkvėpimą traukė iš įvairių šaltinių – nuo žalia Jos Debuffet ir Alberto Giacometti energijos iki poetiškos Stéphane Mallarmé, Rainer Maria Rilke ir John Keats jautrumo. Klasikinė mitologija ir istorija taip pat grąžino svarbų vaidmenį, suteikdami jam turtingą temų ir simbolių audinį tyrimams. Jo paveikslai dažnai užsimena apie senovines pasakojimus, subtiliai supynant istorijų ir legendų fragmentus. Twombly įtaka vėlesnėms menininkų kartoms yra neįginijama. Jis atvėrė kelią tokiems tapybos meistrams kaip Jean-Michel Basquiat, Anselm Kiefer, Francesco Clemente ir Julian Schnabel, kurie priėmė panašią eksperimentavimo ir emocinio intensyvumo dvasią. Jo gebėjimas sulaužyti tradicines ribas ir tyrinėti naujas išraiškos formas giliai rezonavo su menininkais, siekiančiais iššūkį kelti status quo. Jis įrodė, kad tapyba gali būti daugiau nei tiesiog vaizdavimas; ji gali būti priemonė sudėtingiems jausmą, idėjoms ir patirtims perteikti.

Didieji pasiekimai ir ilgalaikis palikimas

Visos savo karjeros metu Twombly sulaukė daugybės apdovanojimų, įskaitant „Auksinį liudą“ Venecijos bienalėje 2001 m. ir Lietuvos ordino „Légion d'Honneur“ chevalier titulą 2010 m. Jo kūriniai pristatomi didžiuosiuose muziejų kolekcijose visame pasaulyje, įskaitant Houstono Menil Collection, Londono Tate Modern ir Niujorko Modernos meno muziejų. Ypatingas pasiekimas buvo užsakymas sukurti lubų elementą Paryžiaus Louvre muziejui – tai yra jo tarptautinio pripažinimo ir meninės iškilmės įrodymas. Three studies from the Temeraire (1998-99), dabar saugomas Naujosios Pietų Silos meno galerijoje, pavyzdžia jo vėlesnį stilių – didelio mastelio darbus, kurie yra kartu ir delikatūs, ir galingi. Twombly enigmatiškas stilius ir toliau žavinti tiek meno entuziastus, tiek mokslininkus. Jo paveikslai kviečia žiūrovus į dialogą – išdekodinti paslėptas prasmes po dažų sluoksniu ir skraistytomis liniją. Jis mirė 2011 m. liepos 5 d. Romoje po ilgos kovos su와 kreimu, palikdamas palikimą, kuris ateinančiams kartoms vis dar įkvėps ir iššūkį kelti menininkams. Lentelė Santa Maria in Vallicella tarnauja kaip amžinas atsidavimas jo giliam indėliui į meno pasaulį.

Tyrinėjan Tyblio pasaulį

Cy Twombly kūryba yra kvėpavimas kontempliuoti žmogaus patirties sudėtingumą – pasinerti į atminties, istorijos ir emocijų sferas. Jo paveikslai nėra tiesiog admiravimo objektai, o tarsi portalai į kitą pasaulį – pasaulį, kuriame linijos šoka, žodžiai šnabžda, o jausmai pradeda gauti formą. Nesvarbu, ar tai būtų dinamiška energija paveiksluke *Untitled (Peony Blossom Painting)*, ar evokuojanti abstrakcija darbe *Proteus*, kiekvienas kūrinys siūlo unikalią žvalgą į menininko vidinę peizažą. Jo įtaka išsiekia už tapybą, paveikdama taip pat skulptūrą ir fotografiją. Norint tikrai pajusti Twombly genijų, reikia leistis, kad jį nuplauk would linijų sklandumas, spalvų turtingumas ir poetiškos vizijos gylis.

• Tyrinėkite Cy Twombly kūrybinę veiklą ArtsDot svetainėje.
• Sužinokite daugiau apie Cy Twombly „Wikipedia“ enciklopedijoje.
• Atraskite Musée du Louvre kolekciją, kurioje pristatytas Twombly užsakytas darbas, ArtsDot: Musée du Louvre.