Virginie

Pradinis gyvenimas, šeima ir mokslai

Albertas Edelfeltas gimė 1854 m. liepos 21 d. Porvoo, Suomijoje. Jo tėvas, Karlas Albertas Edelfeltas, buvo švedų kalbą pranešantis suomys ir architektas, o motina, Aleksandra Edelfelt, gimė Alexandra Brandt. Pirme gyvenimo metai buvo lemia rami Porvoo aplinka. Iki 1869 m. augantis meninis susidomėjimas piešimu paskubino jį pasirinkti Suomijos meno draugijos piešimo mokyklą, kur pradėjo oficialų savo kūrybinį kelią.

Siekiant platesnių techninių žinių, jo meninis ugdymas pasiekė daugiau nei Suomijos ribas. Meidžio tarp 1873 ir 1874 metų jis studijavo Antverpeno karališkojoje meno akademijoje, kur pagrindinį dėmėsį skyrė istorinės tapybos mechanikai ir kompozicijai. Šis mokslų etapas tapo tvirtu pagrindu jo kelionei į Prancūziją. 1874 m. jis įstojo į Paryžiaus nacionalinę aukštojo meno mokyklą, kur studijavo Jean-Léon Gérôme mokyme, tobulindamas gebėjimą dirbti su sudėtingomis kompozicijomis ir atsisakant akademinio mokymo specifinių reikalavimų.

Meninis kelias ir Paryžiaus metai

1874 metais, būdamas devyniolika metų, Albertas Edelfeltas persikėlė į Paryžių. 24 Rue Bonaparte adresu jis dalijosi nedidele studija su draugu iš Suomijos. Tai buvo skromus erdvė, vieta, kurioje jaunas žmogus galėjo susikurti savo pagrindus toli nuo namų. Iki 1876 metų jis persikėlė į studiją 81 boulevard du Montparnasse adresu. Justai būtent šiais metais jis pradėjo atsisvaistyti nuo griežtų ankstyvojo mokymosi rėmų, atrasting savo naują būdą suvokti šviesą ir aplinkinę pasaulio erdvę.

Jo gyvenimą Paryžiuje formavo žmonės, su whomiais jis susitiko miesto studijose ir socialiniuose ratuose. Jis uždraugavo su tapybininku Jules Bastien-Lepage, kuris daro didelę įtaką jo požiūriui į płatinį. Jis taip pat užmezgė draugystę su Jean-Baptiste Pasteur, chemiko Louis Pasteur sūnumi. Šie ryšiai įterpė jį besikeičančio meno kraštolapio širdį, kur dėmesio centrą pradėjo užimti gyvenimo stebėjimas tokį, kokiu tai bylo apsauoti. 1881 metais jis įsikūrė naujoje studijoje 147, avenue des Villiers adresu, kartu per visą dešimtmetį toliau tobulindamas savo meninį meistriškumą.

Technika ir meninė stilius

Albertas Edelfeltas prie płatinio plėsto priėjo su natūralistiniu požiūriu, teikdamas pirmenybę realizistinei perspektyvai, kuri siekė užfiksuoti gyvybę tokia, kokia ji yra iš tikrųjų. Šis nuolatinis stebėjimo aistra dažnai veda jį į lauką, kur jis plėsto plėmenė lauką, stengdamasis įamžinti šviesos žaidimą ant kraštovaizdžio ar žmogaus figūros. Šiais akimirksniais jis tolimas griežtoms, formalioms savo ankstyvojo mokymosi akademinioms tradicijoms ir pasitenkina sklandesniais, impresionistiškesnais technikų elementais. Šis stiliaus transformacija puikiai atrodo per tai, kaip jis gebėjo meistriškai valdyti šviesą ir atmosferą tokios kūrybos kaip The Eklöf Boys on the Veranda of Villa Sjökulla.

Daugybę darbų jis skvėrė į istorijos svorį, savo šerpus perėdamas sunkų praėties konfliktų detalų vaizdą. Jo paveikslai dažnai atskleidė scenas iš ilgojų karų, kuriuose dalyvavo rusai, švedai ir finai, o kūrinys siūlė itin kruopštų dėmesį to laikotarpio tekstūroms ir aplinkos detalėms. Albertas Edelfeltas buvo viena iš pagrindinių Suomijos aukso amžiaus menininkų, savo techniniu meistriškumu padėjęs užtikrinti tiltą tarp klasikinės istorinės tapybos ir modernesnio, stebėjimu grįsto pasaulietės suvokimo.

Žymūs darbai ir pasiekimai

Albertas Edelfeltas savo šiuoktros kojomis gebėjo įamžinti tylią mokslinių atradimų intensyvumą bei paprastus, kasdienius gyvenimo judesius. 1886 metais jis sukūrė Louis Pasteur dans son laboratoire de l – kūrinį, kuriame itin tiksliai buvo atvaizduota chemiko aplinka. Šis ryšys su Pasteur šeima tęsiasi ir jo vėliau tapus Louis Pasteur portretui. Šie šviesos ir objekto studijų darbai suteikė jam pripažinimą Prancūzijoje, kas 1886 metais atnešė jam Garbės legiono ordino suteikimą. Vėliau, 1889 metų Paryžiaus visatominėje parodoje, jis buvo apdovonintas aukso medaliu.

Ypatingą ramybę ir šilumą sako Boys Playing on the Shore (1884) kūrinys. Tai vienas iš jo svarbiausių paveikslų, į whichį įamžintas jaunystės akimirksnys fone, kurį sudaro gamtos peizažas. Gebėjimas pastebėti pasaulio subtilybes leido jam tapti 1900 metų Paryžiaus visosvertės parodos Suomijos dalyvavimo komisaru. Nors jo kūryba svyravo tarp griežtų istorinės tapybos reikalavimų ir tiesmuko žmogaus stebėjimo jo natūralioje aplinkoje, jis visada išlaikė savo unikalią meninę esmę.

• Louis Pasteur dans son laboratoire de l (1886)
• Boys Playing on the Shore (1884)
• Portrait of Louis Pasteur

Palikimas ir įtaka

Albertas Edelfeltas buvo vienas iš pirmųjų finų dailininkų, pasiekęs tarptautinės meno scenos aukštumas. Jis įnešė finų identiteto kvapą į platesnęją Europos sceną, padarydamas savo šalies kultūrą matomą ir suprantamą dar toli už jos ribų. Jo ištikimybė realizmo menui Suomijoje padėjo formavimo tai, kaip šalvys matė save per spalpas, nuvesdamas nuo idealizuotų temų link tiesesnio, nuošmios kasdienybės atspindžio. Šis požiūris padėjo pagrindus šalies vizualiniam kalbavimui per svarbių pokyčių laikotarpį.

Jo buvimas Paryžiaus ir Antverpeno studijose paliko neištrinamus pėdsakus būsimoms kartoms. Jaunesni finų dailininkai, įskaitant Akselį Gallen-Kallelą ir Gunnarą Berndtsoną, žvelgė į jo metodus bei gebėjimą meistriškai naviguoti Europos meno pasaulyje. Jis padėjo šiuos menininkus, tapdamas tiltu tarp vietinių tradicijų ir besikeičančių to laiko kontinento stilių. Jo įtaka buvo jautriai suvokiamas jų požiūryje į šviesą, kraštovaizdį ir žmogaus figūrą.

Finų meno istorijoje jis dažnai laikomas svarbiausia figūra XIX amžiaus per Vidurį iki XX amžiaus pirmo pusės. Jo kūryba išlieka esminiu orientiriniu tašku nacionalinės estetiškos vystymui. Gebėjimas suderinti griežtą akademinį mokymą su kasdienio gyvenimo stebėjimu padėjo apibrėžti aukso laikotarpį finų menui.

Kur galima pamatyti jo kūrybą šiandien

Norint išties pagautinti jo meistriškumo ir pajusti autentišką šedevrų vibraciją, kelionė gali prasidėti Helsinkėse. Ateneumo meno muziejus saugo didelę dalį jo kūrybos pėdsnakių, tarp kurių yra ir 1877 metų tapyba Karalienė Bianca. Šie darbai yra neatsiejami didžiausios šalies finų meno kolekcijos dalis. Čia galite atrasti jo sukurto kaimo buitį bei istorines scenas, kuriose šviesa dažnai atspindi tą tylyją ir ramybę, kurią jis taip meistriškai perteikė studijuodamas kraštovaizdžius.

Prancūzijos sostinėje, Paryžiuje, jo buvimas vis dar stipriai jautiamas keliose vietose. Musée d'Orsay saugo jo 1885 metų Louis Pasteur portretą – tai subtilus, itin koncentruotas žmogaus veidą ir darbo aplinką studijuojantis studijos darbas. Netoliese esantis Musée Pasteur taip pat saugo kelis jo kūrybos pavyzdžius, iš kurių daugybė skrieja per šeimyninius ryšius ir tą unikalią mokslinę aplinką, kuri lydėjo Albertą Edelfeltą jo prancūziškosios viešnuotės metu.

• Karalienė Bianca (1877)
• Louis Pasteur (1885)