Johan August Malmström

ankstyvasis gyvenimas ir įtariamai pavлияusiųjų sklaida

Johan August Malmström, švedų tapęs paveikslų meistras, gimė 1829 m. Motaloje, Švedijoje, o savo kūrybinį kelią baigė Stokholme 1901 m. Malmströmo kūrinys pasižymi nacionaliniu romantizmu, kuriame dažnai atvivždijami vaikai bei mistiniai motyvai iš švedų mitologijos.

meninė stilius ir iškilmingi darbai

ryškiausias ir plačiausiai atpažįstamas Malmströmo kūrinys yra Grindslanten (1885) – paveikslas, demonstruojantis unikalų romantizmo ir liaudies kultūros elementų susiliejimą. Jo meninė stilius, prisigaudintas goticismo dvėsios, išskiria jį iš kitų jo laikų švedų dailininkų.

iliustracijos ir akademinis karjeros kelias

Malmström ne tik tapėjo paveikslus, bet ir kūrė iliustracijas tokiems literatūros šededara들에게 kaip Frithiofs saga bei Ensign Stål pasakos. Savo profesinę patirtį jis realizavo dirbdamas Karališkojo Švedijos meno akademijos (Royal Swedish Academy of Arts) profesorius ir vėliau jos vadovas. Be to, Malmström savo talentą rodė kaip iliustratorius įvairiuose laikrašniuose bei knygų leidyklose, taip pat projektavo baldus ir porcelaną gamyklai „Gustavsberg“.

paliktis ir galimi kūriniai

Malmströmo kūrybinis paliktis šiandien saugomas įvairiuose muziejuose ir kolekcijose, įskaitant Nacionalinį muziejų (Stokholmas, Švedija). Kai kurie jo iškilmingi paveikslai, pavyzdžiui, Älvalek (490 x 900 cm, alieus tapas ant drobės), galima apžiūrėti naršant ArtsDot.com svetainėje. Jo menas ir toliau nebegalvojama, kad jis įkvepia tiek dirffenus, tiek visus meno mėgėjus.

• žiūrėti Malmströmo paveikslus, įskaitant Grindslanten (1885), naršant ArtsDot.com
• atradti Malmströmo darbus Nacionaliniame muziejuje (Stokholmas, Švedija) per ArtsDot.com
• sužinoti daugiau apie švedų meną ir menininkus ArtsDot.com

pagrindiniai darbai: Grindslanten (1885), Älvalek (490 x 900 cm, alieus tapas ant drobės), iliustracijos kūriniams Frithiofs saga ir Ensign Stål pasakos. muziejai ir kolekcijos: Nacionalinis muziejus (Stokholmas, Švedija), Karališkasis Švedijos meno akademija