Popieriaus formatas

Studentų kūrybos vadovas

Berylis

Vardas ir pavardė Klasė Data

Viktoras Vazarelis, Berylis (1963). Reprodukcija skirta informacinėms tikslams; teisės priklauso teisėsобладаiciui.

Pagrindinė informacija

Autorius
Viktoras Vazarelis artsdot.com/lt/artists/viktoras-vazarelis_lt/
Autoriaus datys
1906 – 1997
Spalvotas
1963
Mediumas
Akrilas ant drobės
Judėjimas
Geometric Abstraction Abstraction built strictly from squares, circles and straight edges rather than free gesture.
Artistic style
Kinetic art
Influences
Bauhaus
Notable elements or techniques
Geometric abstraction; Circular mosaics
Subject or theme
Abstract composition

Kontekste

Berylis — Viktoras Vazarelis

Kada tai buvo nupiesta?

  1. 1900
  2. 1910
  3. 1920
  4. 1930
  5. 1940
  6. 1950
  7. 1960
  8. 1970
  9. 1980
  10. 1990

Šviesoplėvis: Viktoras Vazarelis gyvenimas (1906–1997) ▲ šis kūrinys, 1963

Palyginti su kitais kūriniais

  • Pal-Ket, 1974 artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-pal-ket-D2DSFQ-en/
  • Kaglo II, 1986 artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-kaglo-ii-D48CL3-en/
  • NB 22 Caope artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-nb-22-caope-D5GFE7-en/

Pasirinkite vieną viršuje esantį kūrinį: nurodykite du panašumų su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.

Daugiau šiam kūriniui priderančių darbų: artsdot.com/lt/art/similar/victor-vasarely-berylis-6WHLXZ-lt/

Spalvų paletė

Matuota iš vaizdo

    Pagrindinė spalva

    Kobalto violetinė #66729d

    Išsaugota paletė

    • #66729D
    • #E64827
    • #D73D74
    • #6A9C37
    Paletė
    Tamsūs tonai Dominiruojanti spalvų grupė paveikslėlyje.
    Pagrindinė spalva
    Kobalto violetinė
    Intensyvumas
    Vividūs Kiek spalvų yra prisigamintų ir kokios jos yra ryškios – nuo vienos nuolydžios spalvos iki daugybės ryškių tonų.
    Kontrastas
    Raminantis Kiek spalvų skiriasi šviesos ir ryškumo dėkingai per visą paveikslą.
    Harmonija
    Nesuderinta paletė Kaip spalvos dera tarpusavyje – nuo kontrastuojančių iki visiškai suvienytų.
    Ryškumas
    Ryški Bendras vaizdo šviesumas ar tamsumas, nuo gilių šešėlių iki ryškių šviesos dėliojų.
    Sodrumas
    Ryški spalva Spalvų gryrumas ir intensyvumas svyruoja nuo beveik pilkšų iki visiškai ryškių.

    Apie šį kūrinį

    Berylis — Viktoras Vazarelis

    Viktor Vasarely ir „Beryll“ – Geometrijos Šėltas Vizualiai Įspūdingai

    Viktor Vasarely (1906–1997) buvo išskirtinis šiuolaikinės meno kūrėjas, kuris įrašė savo vardą į istoriją kaip vienas iš Op Art ir kinetinio meno pionierių. Jo gyvenimas buvo užsitvirtinęs geometrijos pagrinduose – nuo gimimo Pécsuose, Austrijoje Habsburgai (dabar Kroatija), iki mirties Paryžiuje. Vasarely pradėjo savo meno karjerą kaip medicinos studijų studentas Eötvös Loránd Universitete Budapešte, tačiau jau jaunystėje jis išrado geometriją ir įsikėlė į pasaulį kūrėjų darbo vietą – Műhely akademią Sándor Bortnyikui vadovuojamą. Šis mokslinis švietimas buvo itin įtakingas Bauhaus estetikoje, kuri suteikė Vasarely užtikrintą pagrindą kūrybai.

    Vasarely pasirinko geometriją kaip savo meno kalbą – jis išrado unikali sistemą, kuri leidžia kurti abstrakčius paveikslus naudojant vienetus ir šiek tiek geometrijos principų. Štai todėl jo kūriniai yra įspūdingai struktūruoti ir vizualiai įdomūs. „Beryll“ yra puikus pavyzdys šiam estetikai. Šis paveikslo ciklas buvo sukurtas 1963 metais ir išsiskiria savo spalvingomis geometrinėmis formomis – pagrindinis elementas yra mažų cirklų grupė, kuriuos Vasarely sistemingai organizuoja į sudėtingus kompozicijas. Štai kaip jis pats aprašė savo kūrybinį procesą: „Mano tikslas yra išraišti pasaulio struktūrą šiek tiek abstrakčiai būtybėm.“

    Štai ką galima dėti apie „Beryll“ paveikslo techniką ir simbolinę reikšmę. Vasarely naudojo aukštos kokybės akvarelės spalvas, kurių dėka paveiksluose išsiskiria švelnios spalvos santykių įvairovė. Štai kaip jis pats kalbėjo apie savo kūrybinį metodą: „Šios spalvos yra tarsi muzika – jos gali būti švelnios ir įkvepiančios.“ Cirklų dydžiai ir jų pozicija paveiksle simbolizuoja pasaulio struktūrą, kurią Vasarely mėgino perteikti savo meno kūriniuose. Štai kodėl „Beryll“ yra toks įdomus tiek žurnalistams, tiek kolekcionieriams – jis yra puikus dekoratyvus elementas į vidinį kraują ir gali suteikti joje šiek tiek geometrijos šėltą.

    Štai kaip „Beryll“ paveikslo istoriją galima aprašyti iš konteksto: Op Art buvo šūkis šiuolaikinės estetikoje po Antrąjį pasaulinį karą, kuriame vyravo įtakingas estetinis židinys. Šis meno sėkmė yra todėl įdomi tiek istorijai, tiek kultūrai – jis yra puikus įspūdis į vidinį kraują ir gali suteikti joje šiek tiek geometrijos šėltą. Vasarely buvo vienas iš svarbiausių Op Art kūrėjų ir jis padėjo užmegzti naują kelio žymę šiuolaikinės meno estetikai. Jo veikala yra įspūdinga dėl savo struktūros, spalvų santykių ir simbolinės reikšmės – ji yra puikus dekoratyvus elementas į vidinį kraują ir gali suteikti joje šiek tiek geometrijos šėltą.

    Virus ir muziejus

    Autorius

    Viktoras Vazarelis

    Gimė Pečas, Kroatija

    Viktoras Vazarelis: Optikos iluzijų ir geometrinės harmonijos meistras

    Viktoro Vazarelio (1906–1997) pavardė tapo sinonimu su optiniu menu, arba op art – meno srove, kuri įvaldė vizualines iliuzijas ir sukūrė dinamiškus, pulsuojančius vaizdinius. Gims Kroatijoje, Vengrijoje, Peče, Vazarelis savo gyvenimą paskyrė tyrinėti regos mechanizmus ir išversti šiuos atradimus į vizualiai žavingus kūrinius. Jo kelionė nuo medicinos studentų iki vieno reikšmingiausių XX amžiaus menininkų yra kupina nuotykių, eksperimentų ir neprilygstančio noro peržengti tradicinių meno ribas.

    Ankstyvieji Vazarelio metai buvo nukraukti nuo įvykių. Iš pradžių studijavęs mediciną Budapešte, jis netrukus pajuto stiprų potraukį vizualiai raiškos galimybėms ir atsisakė mokslinių tyrimų, kad pasinertų į dailės pasaulį. 1927 metais įstojo į Podolini’o Volkmanno piešimo mokyklą, o vėliau – į Sándor Bortnyik’o vadovaujamą „Vengriškąjį Bauhaus“ akademiją Mühely. Būtent čia Vazarelis susipažino su funkcionalaus dizaino ir geometrinės abstrakcijos principais, kurie taps pagrindu jo ateities kūriniams. 1930 metais persikėlęs į Paryžių, jis dirbo grafikos dizaineriu ir reklamos specialistu, tobulindamas savo įgūdžius ir kartu plėtodamas unikalų meninį stilių.

    Nuo abstrakcijos iki optinio meno revoliucijos

    1920-ųjų pabaigoje ir 1930-ųjų pradžioje Vazarelis palaipsniui atsisakė reprezentacinio meno, vis giliau panardamas į geometrinės abstrakcijos sferą. Tokie darbai kaip „Mėlynas tyrimas“ ir „Žaliasis tyrimas“, sukūrti 1929 metais, puikiai iliustruoja šį procesą – sąmoningą atsisakymą nuo naratyvo turinio, paliekant tik grynąsias formas ir spalvų santykius. Nors Vazarelis buvo įkvėptas tokių meistrų kaip Piet Mondrianas ir Kazimiris Malevičius, jis nenusprendė tiesiog imituoti jų stilių. Jis siekė pranokti savo pirmtakų statiškas kompozicijas, sukuriant dinamiškumą, kuris aktyviai įtrauktų žiūrovo suvokimą. Šis siekis atvedė jį į Paryžių, kur jis įsitvirtino kaip grafikos dizaineris ir reklamos menininkas, tobulindamas savo įgūdžius ir tęsdamas savo unikalios meno vizijos kūrimą.

    Po Antrojo pasaulinio karo Vazarelis vis didesnį dėmesį skyrė tapybai, kuriuos vėliau pats pavadino „Klystkeliais“. Nuo 1947 metų jis ėmėsi vystyti abstrakčias vaizdo struktūras, kurdamos judančius, vibruojančius juodos ir baltos spalvos paveikslus. Po 1947 metų Vazarelis galutinai perėjo prie geometrinės abstrakcijos ir tapo vienu iš optinio meno pradininkų. 1959 metais jis pristatė savo „unités plastiques“ sistemą, kai iš pagrindinio elemento – kvadrato – sudėliojamos įvairios geometrinės formos (iš pradžių juodos ir baltos, vėliau šešiomis pagrindinėmis spalvomis). Vazarelis, persiėmęs utopinėmis idėjomis, svajojo apie naują, džiuginančių spalvų pasaulį, kuriame kiekvienam žmogui būtų prieinamas vertingas dailės kūrinys. Jam originalas – tik serijomis gaminamų „multiplikatų“ pirmavaizdis.

    Sisteminė iliuzija: Optinio meno apibrėžimas

    1960-ųjų metais Viktoras Vazarelis visiškai iškilęs kaip vienas svarbiausių optinio meno atstovų. Skirtingai nuo daugelio menininkų, kurie pasikliavo intuicija ir spontaniškuoju reiškiamuoju, Vazarelis savo darbą vertino sistemingais metodais. Jis naudojo tinkelius ir matematikos principus generuodamas raštus, sukeliančius stiprias optines iliuzijas – vizualinius virpėjimus, besisukiusius efektus ir gylio pojūčius, kurių nėra iš tiesų. Tai nebuvo bėgimas nuo realybės; tai buvo siekis atskleisti slypinčią dinamiką pačioje suvokimo esmėje. Jis tikėjo reprodukuojamumu ir masiniu prieinamumu, siekdamas padaryti meną prieinamu už galerijų ir muziejų ribų. Jo darbai paragino žiūrovus abejoti savo vizualine patirtimi, verčiant juos aktyviai dalyvauti reikšmės kūrime. Šis sąmoningas įsitraukimas į suvokimą atskyrė optinį meną ir padėjo Vazareliui užimti pirmaujiamą poziciją.

    Užuoptikos meno ribos: kinetinis tyrinėjimas ir palikimas

    Vazarelio meninė ekspansija neapsiriboja statiškais iliuzijomis. Jis vis dažniau pasislinkdavo į kinetinio meno sferą, sukurdamas darbus, kuriuose buvo integruotas tikras judėjimas arba kurie atrodė judantys dėl kruopščiai suderintų vizualinių efektų. „Georges Pompidou“ (1976), didelis kinematikas objektas, įrengtas Centre Pompidou Paryžiuje, yra liudijimas šio siekio – meno ir architektūros bei miesto planavimo integracijos dideliu masteliu. Jis taip pat pademonstravo nepaprastą naujovę taikydamas savo dizainus komerciniams gaminiams, pirmiausia bendradarbiavęs su Rosenthal porceliano kompanija, sukurdama ikoninius „Suomi“ stalo įrangos seriją. Šis noras nubraukti ribas tarp dailės ir funkcinio objekto dar kartą pabrėžė jo tikėjimą menu kaip priemone paprastėjant kasdienį gyvenimą. Vazarelio fondo įkūrimas Ekse, Provanso regione, užtikrino jo plačios kūrinių kolekcijos išsaugojimą ir sklaidymą, o tai, kad serigrafijos buvo įmontuotos į prancūzų-sovietų erdvėlaivį Salyut 7 1982 metais, simbolizavo jo meno pasaulinį pripažinimą ir ryšį su plačiu žmogaus tyrimo darbu.

    Istorinė reikšmė

    Vazarelio indėlis į meno istoriją yra daugialypis. Jis perėjo iš tradicinių tapybos technikų, kad sukurtų kūrinius, kurie aktyviai įtraukia žiūrovo suvokimą. Jo sistemingas požiūris metė iššūkį įprastiems meninės kūrybos principams ir atidarė kelią kompiuterizuotai menui bei skaitmeniniam dizainui. Priimdamas reprodukuojamumą ir komercinius pritaikymus, Vazarelis nubraukė ribas tarp dailės ir populiariosios kultūros, paliekant ilgalaikį įspūdį abiejose pusėse. Jis ne tik kūrė estetiškai patrauklius objektus; jis vykdavo vizualius eksperimentus, kurie atskleidė fundamentalią tiesą apie tai, kaip mes matome pasaulį. Jo darbai ir šiandien rezonuoja, primindami mums abstrakcijos galią, geometrijos grožį bei begalines žmogaus kūrybos galimybes.

    Kur skaityti daugiau

    Raskite internete

    QR kodas, vedantis į Berylis atsisiuntimo puslapį

    artsdot.com/lt/art/download/victor-vasarely-berylis-6WHLXZ-lt/

    Citavimo šio kūrinio duomenys

    MLA
    Vazarelis, Viktoras. Berylis. 1963, https://artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-berylis-6WHLXZ-lt/
    APA
    Vazarelis, Viktoras (1963). Berylis [Painting]. https://artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-berylis-6WHLXZ-lt/
    Chicago
    Viktoras Vazarelis. Berylis. 1963. https://artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-berylis-6WHLXZ-lt/
    Harvard
    Vazarelis, Viktoras (1963) Berylis. Available at: https://artsdot.com/lt/art/victor-vasarely-berylis-6WHLXZ-lt/

    Atidžiai pastebėkite

    Berylis — Viktoras Vazarelis

    Atidžusiai pažvelkite

    Atsakykite savo žodžiais. Čia nėra neteisingų atsakymų – yra tik atsakymai, kuriuos galite paaiškinti.

    1. Kas pirmiausia patraukia jūsų dėmesį ir kodėl?
    2. Kokie spalvos ar formos sukuria nuotaiką — ir kokia tai nuotaika?
    3. Mūsų kataloge šis kūrinys priskirtas prie: optical illusion, geometric shapes, color palette. Ar sutinkate? Ką pridėtumėte arba pašalintumėte?
    4. Prisiminkite Pal-Ket (1974), apie kurią buvo rašyta anksčiau šiame vadove. Įvardinkite dvi bendras detales su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.
    5. Geometric Abstraction: Abstraction built strictly from squares, circles and straight edges rather than free gesture. Kur tai galima pastebėti šiame darbe?

    Jūsų atsakymas

    Parašykite trumpą pastraipę apie šį kūrinį. Naudokite šio vadovėjo ankstesnių dalių informaciją bei anksčiau pateiktus savo atsakymus.

    Karo testas

    Berylis — Viktoras Vazarelis

    Kiek gerai pažįstate šį kūrinį?

    Pasirinkite po vieną atsakymą į kiekvieną iš 5 žemiau pateiktų klausimų. Kiekvienas turi tik vieną teisingą atsakymą.

    1. 1. Kokios spalvos dominuoja paveikslėlį „Beryll“?

      • A Žalia ir mėlynė
      • B Ruda ir oranžinė
      • C Rudos ir rožinės
    2. 2. Kas yra „Op Art“ meno sritis?

      • A Realistinis paveikslėlis
      • B Optiniai ilūzijonai sukelti naudojant geometrines formas
      • C Portretas
    3. 3. Kurį mokymą įtakojo Viktoras Vasarelys?

      • A Barokas
      • B Renėsanskas impresionizmas
      • C Bauhaus
    4. 4. Paveikslėlį „Beryll“ sukūrė Viktoras Vasarelys.

      • A Štai ką žinome apie šį meno kūrinį
      • B Štai ką žinome apie šį meno kūrinį
      • C Štai ką žinome apie šį meno kūrinį
    5. 5. Kiek cirklų yra paveikslėlyje „Beryll“?

      • A 1 iki 5
      • B 6 iki 8
      • C Mažiau nei 10

    Mano rezultatas: ____ iš 5

    Atsakymai mokytojui

    Ši dalis spausdinama atskiram puslapyje, todėl kopijuojant jos nereikia įtraukti.

    1C · 2B · 3C · 4C · 5C