Autorius
Gimė Chelsham, Jungtinė Karalystė
Victor Pasmore: Britų abstrakcijos pionierius
Pradiniai metai ir išsilavinimas
Edwin John Victor Pasmore gimė 1908 m. gruodžio 3 d. Surreio megyijoje, Chelshame.
Pradinį išsilavinimą jis įgijo Oksfordo „Summer Fields“ mokykloje bei Vakarų Londone, Harrow mokykloje.
Lūžio taškas jo gyvenime įvyko 1927 m., kai mirė tėvas, dėl ko jį privalėjo užimti administracinę pareigą Londono apskrities taryboje.
Vėliau jis daliniu režimu studijavo tapybą Centrinėje meno mokykloje ir susijo su Euston Road School bendrove.
Figuratyviniai pradžiai ir karo metų patirtys
Pradiniame etape Pasmore eksperimentavo su abstrakcija, tačiau vėliau išskleidė lirică būdo figūratyvinį stilių.
Jo ankstyvieji darbai dažnai vaizdavo Temzės upės peizažus iš Hammersmith, primindami J.M.W. Turner ir James McNeill Whistler kūrybą.
Stipri moralinė pozicija: Antrojo pasaulinio karo metu Pasmore buvo atsisakantis vykdyti karines pareigas (sumienie protestuojantis).
Po to, kai vietos tribunalas atsisakė pripažinti jo nustoodą, 1942 m. jis buvo pašauktas į kariinę tarnybą. Pasmurta atsisakant įrašų, jis buvo padengtas karinio tribunalo teiriamuoju procesui ir skirtas 1ngą 123 dienų kalėjimo lažnytą.
Tačiau jam pavyko apgelbinėti šį sprendimą ir gauti narybę nuo karinės tarnybos atsisakymą be jokių sąlygų.
Perėjimas prie abstrakcijos
Pasmore posūkis link abstrakcinio meno įvyko apie 1947 m., būdamas giliai įkvėstas Pietro Mondriano ir Paul Klee kūrybos.
Jį įkvėpdavo jų rašytas mintys apie gamtą bei dinamiškos harmonijos kūrimą mene, nes jis tikėjo, kad tai pranašauja būsimą visuomenės harmoniją.
Svarbiausi įtakos: Jį taip pat įkvėpdavo Ben Nicholsonas ir kiti „Circle“ grupės menininkai.
Jo abstrakciniai darbai dažnai apima koliažus ir reljefų konstrukcijas, novatoriškai naudojant naujas medžiagas, kurios kartais pasiekdavo didelius architektūrinės skolos mastus.
Didieji pasiekimai ir integracija su architektūra
Revoliucinė įtaka: Herbertas Read Pasmore naująjį stilių apibūdino kaip „revoliucijos įvykį po karo Britijos mene“.
1950 m. jam buvo užduota sukurti abstrakcinę muralę autobusų depui Kingston upon Thames mieste.
Jis prisidėjo į 1951 m. Didžiojo Britanijos festivalą, pristatydamas kelikus britų konstruktivistus.
Apollo Pavilion: 1955 m. jis tapo Peterlee vystymo korporacijos architektūrinio dizaino konsultantu. Šio projekto širdis buvo abstrakcinė viešojo meno konstrukcija – „Apollo Pavilion“, kuri sukėlė didelį skandalą, tačiau išliko svarbiu kultūriniu paminku.
Tarptautinis pripažinimas ir vėlesnieji metai
Pasmore atstovavo Britaniją 1961 m. Venecijos bienalėje ir dalyvavo Kassel dokumentinėje parodoje „Documenta II“ (1959 m.).
Jis dirbo kaip Tate galerijos valdybos narys, savo kolekcijai padovanodamas daugybę kūrinių.
Priedas švietimui: Jis buvo pagrindinė figūra skatinant abstraktį meną ir reformuojant dailės mokslą.
Nuo 1954 m. iki 1961 m. jis vadovavo meno kursui Durham universiteto King’s College (Newcastle upon Tyne), kur sukūrė įprotintį bendrą meno ir dizaino kursą, įkvėptą „Bauhaus“ mokyklos.
1966 m. jis persikėlė į Maltą ir mirė Gudja mieste 1998 m. sausio 23 d., būdamas 89 metų.
Palikimas ir istorinė reikšmė
Victorio Pasmore kūryba tapo lūžio tašku Britijos mene, įtvirtindama abstrakciją kaip gyvybišką jėgą.
Jo meno ir architektūros integracija iššūkį nuteikė konvencinėms riboms ir paveikė būsimas menininkų bei dizainerių kartas.
Victorio Pasmore galerija, įaugintų Maltoje 2014 m., saugo nuolatinę parodą iš kūrinių, sukurtų jo ten buvimo metu.
