Autorius
Gimė Haarlem, Nyderlandai
Filipso Vouwermano gyvenimas Aukso amžiuje
Filipas Vouwermanas (krikštytas 1619 m. gegužės 24 d. – mirė 1668 m. gegužės 19 d.) buvo itin produktyvus ir įvairiapusis olandų tapytojas, garsėjantis medžioklės scenomis, kraštovaizdžiais bei mūšio atvaizdais. Jis yra reikšminga figūra Nyderlandų Aukso amžiaus meno pasaulyje. Gimęs ir kūręs turtingoje kultūrinėje aplinkoje, Vouwermanas sugebėjo įamžinti savo epochos dvasią drobėse, kuriose dera detalumas, dinamika ir subtilus humoro jausmas.
Ankstyvieji metai ir mokymasis
Filipas Vouwermanas gimė Harleme, Nyderlanduose, Pouvelo Joostso Vouwermano sūnus. Tėvas taip pat buvo tapytojas, nors ir mažiau žinomas nei jo palikuonis. Detalių apie ankstyvąjį meninį mokymąsi yra nedaug. Tačiau manoma, kad jis studijavo pas Frans Halsą (1581/85–1666), žymų Harlemo portretininką. Nors Halso savitas stilius neturėjo didelės įtakos Vouwermano brandžiam darbui, pagrindinis mokymas greičiausiai buvo labai vertingas. Ankstyvoje karjeros stadijoje Vouwermanas patyrė bamboccianti tradicijos įtaką, ypač Pieterio van Laero (1592/99–po 1642 m.) kūrinius, perimdami jo dėmesį kasdieniam gyvenimui ir žanriniams scenoms.
Meno plėtra ir stilius
Pradžioje sekdamas bamboccianti tapytojų pavyzdžiu, Vouwermano ankstyvieji darbai vaizdavo kasdienio gyvenimo epizodus. Viduryje 1640-ųjų metų atsirado būdingas kompozicinis elementas – įstrižas reljefo šlaitas, dažnai lydimas medžio, veikiančio kaip repoussoir (priemonė gilumui kurti). Šiose scenose dažnai figūruodavo personažai, dažniausiai kartu su arkliais. Brandžiame laikotarpyje (apie 1650–1660 m.) Vouwermanas sukūrė savitą stilių, gerokai išplėtęs tematiką. Jis tapė žanrines scenas, kraštovaizdžius su keliautojais, kavalerijos mūšius, karinius lagerius ir linksmas valstiečių susibūrimus.
Arklių meistras
Vouwermanas ypač garsėja išskirtiniu arklių vaizdavimo įgūdžiu – įvairiausių veislių žirgai buvo atvaizduojami dinamiškame judėjime. Meno istorikas Frederik J. Duparc yra pavadinęs jį „abejotinai talentingiausiu ir sėkmingiausiu XVII amžiaus olandų arklių tapytoju“. Jo darbuose galima pamatyti ne tik anatomijos tikslumą, bet ir arklio charakterio bei energijos perteikimą. Subtilios spalvos, šaltas atmosferos tonas ir kruopštus dėmesys detalėms sukuria įtaikius ir anekdotinius pasakojimus jo paveiksluose. Dažnai jis derino įsivaizduojamus pietų kraštovaizdžius su aiškiai olandiška atmosfera.
Pagrindiniai laimėjimai ir palikimas
Vouwermano darbai buvo labai paklausūs jo gyvenimo metais ir išlaikė populiarumą XVIII amžiuje. Jo paveikslai pateko į žymias kolekcijas visoje Europoje, įskaitant princų rūmus Dresdene ir Sankt Peterburge, rodydami plačiai paplitusią pagarbą jo menui. Jis buvo itin produktyvus – ankstyvuose kataloguose buvo užregistruoti apie 800 jam priskirtų darbų, vėliau šis skaičius viršijo 1200. Naujausias katalogas raisonné (Schumacher, 2006) identifikuoja maždaug 570 autentiškų kūrinių, pripažindamas daugybę pasekėjų ir imitatorių, sukūrusių darbus jo stiliumi.
Istorinė reikšmė
Filipas Vouwermanas Nyderlandų Aukso amžiuje paliko ryškų pėdsaką sugebėdamas įamžinti platų scenų spektrą – nuo judrių turgaviečių ir medžioklės ekspedicijų iki dramatiškų mūšio laukų ir ramios kraštovaizdžio gamtos. Jo meistriškumas vaizduojant arklius, kartu su aštriu anekdotinių pasakojimų akis, įtvirtino jo vietą kaip vieną žymiausių ir įtakingiausių savo laikmečio tapytojų. Retrospektyvinė paroda Kaselyje ir Hagoje (2009/2010 m.) dar labiau pabrėžė jo ilgalaikį palikimą.
Artistic movement or style: Dutch Golden Age
Artists or movements influenced by this artist: Jan van Huchtenburgh, Joseph van Bredael, Carel van Falens
Artists who influenced this artist: Pieter van Laer, Frans Hals, Jan Wijnants
Date of birth: May 24, 1619
Date of death: May 19, 1668
Full name: Philips Wouwerman
Nationality: Dutch
Notable artworks: Two Horses, Two Horsemen at a Gipsy Encampment, Dune Landscape with a Signal Post, A Horse Fair near an Army Camp, Horsepond near a Boundary Stone
Place of birth: Haarlem, Netherlands
Muziejus
Parodoma vietoje Berlinas, Germany
Berlyno Valstybės Muziejai: Amžininkų Simfonija
Berlyno širdyje, mieste, kuriame persipina triumfas ir tragedija, slepiasi kultūros sostas – Berlyno valstybės muziejai. Tai ne tik meno kūrinių kolekcija, bet ir įtraukianti kelionė per Vokietijos istoriją, meninės raidos kelią bei tautos sielą. Nuo Museum Island (Muziejų salos) didybės iki atskirų padalinių intymumo, šie muziejai siūlo gilumines patirtis, pranokstančias paprastą stebėseną; jie kviečia į apmąstymus ir sukelia ryšius tarp laiko ir kultūrų.
Berlyno valstybės muziejų šaknys siekia 1823 metų, kai karalius Frydrichas Vilhelmas III sukūrė Königliche Museen (Karališkosios muziejai) su ambicinga vizija: suburti pasaulinio lygio kolekciją, atspindinčią tiek Prūsijos didybę, tiek gilią įtrauką į globalias meno tradicijas. Šis pradinės ambicijos užuomazgis išaugo į platų kompleksą, kuriame yra septyniolika muziejų, suskirstytų į penkias atskiras grupes, kiekviena skirta žmogaus kūrybos specifinei dimensijai. Architektūrinis kraštovaizdis pats savaime yra šios raidos liudijimas, kuriame iškilmingai dominuoja tokios ikoninės konstrukcijos kaip Altes Museum (Senasis muziejus), Neues Museum (Naujasis muziejas) ir Pergamon Museum (Pergamo muziejus) – meno kūriniai, sukūrti pirmiausia vizionieriaus architekto Karl Friedrich Schinkel, kurio supratimas apie erdvę ir šviesą iki šiol formuoja mūsų meninės suvokimo būdą.
Muziejų sala: Civilizacijų Kryžkelė
Berlyno valstybės muziejų patirties širdis neabejotinai yra Museum Island, UNESCO pasaulio paveldo objektas. Čia galima susidurti su lobiais, kuriems tūkstantmečiai. Altes Museum pristato kruopščiai sukurtas skulptūras iš senovės Graikijos ir Romos, suteikiančias įžvalgų apie grožio ir pilietinio dorybingumo idealus, kurie formavo Vakarų civilizaciją. Tačiau galbūt būtent Neues Museum slepia didžiausią patrauklumą – jame yra kvėpianti Nefertiti busta, senovės Egipto valdžios simbolis. Ši ikoniška skulptūra, atrasta 1912 metais, įkūnija visos civilizacijos susidomėjimą galia ir amezonumu; jos nepriekaištingas realistiškumas iki šiol įkvepia nuostabą. Neseniai atliktas rekonstrukcijos darbas po siaubingo gaisro ne tik atkūrė Neues Museum buvusią šlovę, bet ir žymiai pagerino Nefertiti pristatymą, pabrėžiant muziejaus įsipareigojimą išsaugoti kultūrinį paveldą kartu su moderniais dizaino principais.
Pergamon Museum, pasižangantis monumentalia architektūra ir įvairiais Artimųjų Rytų senovės laikų eksponatais, pristato kitokią didybę. Įsivaizduokite stovintį prieš rekonstruotą Babilono Ishtar vartus, kurių ryškiai dažyti plytelės spinduliuoja šviesoje – tai liudija ilgiausiai neegzistuojančių civilizacijų išradingumą ir meninę kūrybiškumą. Šių rekonstrukcijų mastelis tiesiog kvėpiantis, pernešdamas lankytojus atgal į laiką ir suteikiant galimybę patirti senųjų imperijų galią ir didybę.
Už Muziejų Salos Ribų: Meninės Ekspresijos Mozaika
Berlyno valstybės muziejų istorija nesibaigia Museum Island. Kulturforum (Kultūros forumas) įsikūręs Gemäldegalerie (Paveikslų galerijoje) pristato Senųjų meistrų kūrinius, tokius kaip Botticelli „Primavera“ – ryškus pavasario grožio šventė, bei Rembrandto jautrius portretus, nagrinėjančius žmogaus psichologijos sudėtingumus. Kunstgewerbemuseum (Dekoratyviosios dailės muziejus) džiugina plačia dekoratyvinių menų kolekcija – nuo išskaptuotų dramblių kaulo dėželių iki nuostabiai detalizuotų tapestų, suteikiančių konkretaus įrašo apie besikeičiančius skonius ir technologinius pasiekimus per amžius. Šios kolekcijos suteikia turtingą kontekstą ne tik meniniams judėjims suprasti, bet ir socialinei, politinei bei ekonominei joms skatino.
Be to, Berlyno valstybės muziejai yra stiprus priminimas apie miesto atsigavimą ir jo nesustabdomą įsipareigojimą kultūros paveldui. Pergamo muziejuje vykstantis kruopštus restauravimo darbas – projektas, skirtas išsaugoti ir pristatyti muziejaus ikoninių Artimųjų Rytų senovės laikų kolekcijų – pažada dar labiau pagerinti Berlyno valstybės muziejų reputaciją kaip pirmaujančio kultūros paveldo centro, užtikrinant, kad šie lobiai ir toliau įkvėps kartas ateityje.
