Popieriaus formatas

Studentų kūrybos vadovas

Piesešrasė

Vardas ir pavardė Klasė Data

Peter Parler, Piesešrasė (1379), Šv. Vito katedra. Viešasis domenas

Pagrindinė informacija

Autorius
Peter Parler artsdot.com/lt/artists/peter-parler_lt/
Autoriaus datys
1330 – 1399
Spalvotas
1379
Mediumas
Akrilas ant drobės
Judėjimas
Late Gothic Style
Viešintas
Šv. Vito katedra artsdot.com/lt/museums/sv-vito-katedra-praha_lt/
Artistic style
Natūralistinė
Influences
Rytų Italija
Notable elements or techniques
Detalizavimas
Subject or theme
Portretas

Kontekste

Piesešrasė — Peter Parler

Kada tai buvo nupiesta?

  1. 1330
  2. 1340
  3. 1350
  4. 1360
  5. 1370
  6. 1380
  7. 1390

Šviesoplėvis: Peter Parler gyvenimas (1330–1399) ▲ šis kūrinys, 1379

Palyginti su kitais kūriniais

Pasirinkite vieną viršuje esantį kūrinį: nurodykite du panašumų su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.

Daugiau šiam kūriniui priderančių darbų: artsdot.com/lt/art/similar/peter-parler-piesesrase-8XZSWG-lt/

Spalvų paletė

Matuota iš vaizdo

    Pagrindinė spalva

    Espreso #645251

    Išsaugota paletė

    • #645251
    • #B6A69B
    • #907D74
    • #3E2F33
    Paletė
    Žemiški tonai Dominiruojanti spalvų grupė paveikslėlyje.
    Pagrindinė spalva
    Espreso
    Intensyvumas
    Monochrominis Kiek spalvų yra prisigamintų ir kokios jos yra ryškios – nuo vienos nuolydžios spalvos iki daugybės ryškių tonų.
    Kontrastas
    Subalansuotas Kiek spalvų skiriasi šviesos ir ryškumo dėkingai per visą paveikslą.
    Harmonija
    Švelniai sumaišyta paletė Kaip spalvos dera tarpusavyje – nuo kontrastuojančių iki visiškai suvienytų.
    Ryškumas
    Subtilus Bendras vaizdo šviesumas ar tamsumas, nuo gilių šešėlių iki ryškių šviesos dėliojų.
    Sodrumas
    Blėskiosios spalvos Spalvų gryrumas ir intensyvumas svyruoja nuo beveik pilkšų iki visiškai ryškių.

    Apie šį kūrinį

    Piesešrasė — Peter Parler

    Pietro Cavallini ir Šv. Vito katedra Prahoje – Skaistių laikotėpio meistras

    Štai vienas iš žymiausių šviežiai atrastių meno kūrinių – Peter Parlerio „Savaitės portretas“. Šis mažas, tačiau išskirtinis skulptūros objektas iš Šv. Vito katedros architektūrą įtraukiantis fragmentas leidžia mums įvykti į vieną iš Europoje svarbiausių gotiško meno centrų – Prahoją. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams.

    Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti: Šv. Vito katedros architektūroje įsikėlęs Peter Parlerio „Savaitės portretas“ yra išraiškos švietimo meno pamėgėjų objektas. Štai kaip šį kūrinį galima aprašyti, kad jis būtų įdomus tiek meno mėgėjams, tiek kolekcionieriams ir interjero dizaineriams. Šiuolaikinė mokslinė estetika įvertino Pietro Cavallini darbą kaip reikšmę Gotikos estetikai

    Virus ir muziejus

    Autorius

    Peter Parler

    Gimė Schwaebisch Guemund, Germany

    Pietro Cavallini: A Master of Roman Naturalism in Late Medieval Italy

    Pietro Cavallini, born around 1240 in Rome and tragically dying circa 1330 in the same city, stands as a pivotal figure bridging the Gothic and Early Renaissance periods in Italian art. While his life was relatively short, marked by both artistic triumph and personal hardship – notably a severe eye injury sustained during his studies of solar eclipses – Cavallini’s impact on subsequent generations of artists is undeniable. He wasn't merely a painter; he was a sculptor, architect, and a key contributor to the evolving visual language of his time, particularly through his masterful application of Roman naturalism within a distinctly Gothic framework. His legacy resides in monumental frescoes, intricate mosaics, and sculpted effigies that continue to captivate viewers with their emotional depth and technical precision.

    Early Life and Training: Precise details regarding Cavallini’s early life remain scarce, shrouded in the mists of medieval documentation. However, legal records from 1273 in the archives of Santa Maria Maggiore in Rome firmly establish his presence as “Petrus dictus Cavallinus de Cerronibus,” suggesting a formative period spent in the heart of the Papal States. This early connection to Rome would profoundly influence his artistic development, grounding him in the traditions of classical antiquity and providing access to a vibrant artistic milieu.

    Key Works and Artistic Style: Cavallini’s most celebrated works are undoubtedly the Last Judgment fresco adorning Santa Cecilia in Trastevere, Rome, and the extensive mosaic cycle within Santa Maria in Trastevere. These monumental projects showcase his remarkable ability to integrate Byzantine influences – particularly in the use of gold leaf and stylized figures – with a distinctly Roman naturalism. His figures possess a palpable sense of volume and weight, rendered with an attention to anatomical detail that was revolutionary for its time. The faces, in particular, are imbued with profound psychological depth, conveying a range of emotions with remarkable subtlety. Significant works include the Life of the Virgin Mary mosaic cycle at Santa Maria in Trastevere, demonstrating his skill in depicting narrative scenes with clarity and grace, and several frescoes within San Domenico Maggiore, showcasing his versatility across various subjects.

    Influence and Legacy: Cavallini’s influence extended far beyond his immediate contemporaries. His work served as a crucial link between the Gothic traditions of the 13th century and the burgeoning naturalism of the Early Renaissance. Artists like Lorenzo Ghiberti, who wrote extensively about Cavallini's achievements, recognized him as a pivotal figure in shaping the artistic landscape of Florence and Siena. The emphasis on realistic representation, combined with a deep understanding of spatial relationships and dramatic composition – hallmarks of Cavallini’s style – would profoundly impact subsequent generations of Italian painters.

    Altichiero da Verona: A Veronese Pioneer

    Born around 1330 in Zevio, near Verona, Altichiero da Verona emerged as a significant figure in the Veronese school of painting during the late Middle Ages. His career spanned several decades, culminating in his death after 1390, and he is widely considered to be the founder of this influential artistic tradition. Altichiero’s work represents a fascinating synthesis of Byzantine, Gothic, and nascent Renaissance elements, creating a distinctive visual language that reflects the complex cultural dynamics of Northern Italy during this period. He wasn't simply copying existing styles; he was actively innovating, forging a new path for Veronese painting.

    Early Career and Patronage: Altichiero’s early career unfolded in Verona, though details remain somewhat elusive. However, his relocation to Padua around 1370 at the invitation of Duke Francesco I Carrara marked a turning point in his artistic trajectory. This patronage provided him with opportunities to undertake ambitious projects, including the monumental fresco cycles that would become his most enduring legacy.

    Key Frescoes and Artistic Characteristics: Altichiero’s two major fresco cycles – one depicting scenes from the life of St. James in the Chapel of San Felice at the Basilica of San Antonio, and another illustrating the lives of St. George and other saints in the Cappella di San Giorgio – are considered masterpieces of Veronese painting. These works demonstrate Altichiero’s mastery of composition, his ability to create a sense of depth and perspective, and his skillful use of color and light. Unlike many contemporary artists who prioritized stylized figures and decorative patterns, Altichiero emphasized naturalism, striving for an accurate representation of human anatomy and the surrounding environment. His figures possess a remarkable vitality and emotional intensity, conveying a profound sense of drama and spirituality.

    Influence on Subsequent Artists: Altichiero’s work exerted a considerable influence on subsequent Veronese painters, shaping the development of the school's distinctive style. His emphasis on naturalism, combined with his innovative use of color and composition, paved the way for artists like Giovanni Bellini and Andrea Mantegna. His legacy extends beyond Veronese painting, as his techniques and ideas were disseminated throughout Italy, contributing to the broader artistic developments of the Early Renaissance.

    Pietro Cavallini: A Sculptor's Vision

    Beyond his celebrated frescoes, Pietro Cavallini was a highly accomplished sculptor. His sculptural works, though fewer in number than his paintings, reveal a similar commitment to naturalism and emotional depth. His sculptures often served as funerary monuments, reflecting the piety and artistic sensibilities of the late medieval period. The Monument to Bishop Guido Tarlati in Siena stands as a prime example of his sculptural prowess, showcasing his ability to capture the likeness and personality of his subject with remarkable accuracy.

    Sculptural Techniques and Materials: Cavallini primarily worked in limestone, utilizing both carving and modeling techniques to create figures that possessed a tangible presence. His sculptures are characterized by their smooth surfaces, refined details, and expressive gestures – qualities that reflect his artistic training and his deep understanding of human anatomy.

    Relationship with Painting: Cavallini’s sculptural work is inextricably linked to his painting. The same principles of naturalism and emotional intensity that informed his frescoes are evident in his sculptures, demonstrating a unified artistic vision. His experience as a painter undoubtedly influenced his approach to sculpture, allowing him to translate the visual language of painting into three-dimensional form.

    Historical Context and Significance

    Pietro Cavallini’s career unfolded during a period of profound transformation in Italy. The late Middle Ages witnessed a resurgence of interest in classical antiquity, fueled by the rediscovery of Roman art and literature. This revival profoundly impacted artistic styles, leading to a renewed emphasis on naturalism, realism, and humanism. Cavallini's work exemplifies this trend, bridging the gap between the Gothic traditions of the 13th century and the emerging Renaissance ideals of the 15th. His contributions were not merely aesthetic; they played a crucial role in shaping the visual culture of Italy during a period of intense social, political, and intellectual change. His legacy continues to inspire artists today, reminding us of the enduring power of art to capture human experience and reflect the complexities of the world around us.

    Muziejus

    Šv. Vito katedra

    Parodoma Praha, Čia

    Gotiškas sapnas: Šv. Vitaus katedra ir Prahos siela

    Iškilęs virš raudonų plytelės stogų Prahos tarsi į akmenį įkvėptas malda, Šv. Vitaus katedra nėra tik lankytinas vieta – tai pati Boemijos istorijos, tikėjimo ir meninės ambicijos įžymybė. Prie vesturinės fasados priartėjimas priverčia jaustis smulkiu prieš šios vietos didybę, nes kiekvienas iš skulptūrinės detalės šnabžda pasakojimus apie karalių koronacijas, šventųjų patalpą ir neblėstančią dvasinę atsidavimą. Statyba prasidėjo 1344 m. Karolio IV valdymo laikais, tačiau ši grandiozinė konstrukcija nebuvo sukurta vienos vizijos – ji išskleidė savo prachtą per šešias šimtmečių laiką, sugeriodama evoliucijos gotikos meistriybės ir audringos Čekijos žemių istorijos. Ji stovi kaip žmogaus ištikimybės įrodymas, gyva kronika, įrašyta į kiekvieną aukštą bokštą ir spalvingą vitražį.

    Karališka šventovė

    , Šv. Vitaus katedra tarnavo ne tik kaip Boemijos karalių ir karalienių koronacijų bažnyčia, bet ir kaip jų paskutinė poilsio vieta. Katedros kriptose guždentys monarchų ir šventųjų liekanos, ypač žinomiausias – Šv. Vitautas, yra neatsiejami nuo Čekiijos tapatybės. Jo istorija, tragiška išdavystės ir şehiranje pasaka, galingai atperkamа stulbinančioje Šv. Vitauto koplyčioje – pusiasmenių akmenų ir gyvų freskų dėžutėje, vaizduojančioje jo gyvenimo akimirkas. Koplyčios prabanga nėra tik išmajus; tai pagarbos aktas, paversiantis istorinį pasakojimą į gryną nacionalinės didybės ir religinio tikėjimo išraišką. Patys katedros pamatai rezonuoja karališkų dynastijų svoriu, atgildėdami ceremonijas, kurios formavo Boemijos likimą.

    Šviesa ir akmuo: Architektūrinė simfonija Šv. Vitaus architektūrinė prachta tiesiog užburia. Aukštai į dangų įstrėbę bokštai traukia žvilgsnį į viršų kaip dvasinio siekio gestas. Sudėtingos išorinės arkos – tos elegantiškos atramos – ne tik suteikia konstrukcinį stabilumą, bet ir prisideda prie eterinio katedros grožio, primindami dantelią prieš mėlynį. Tačiau būtent čia atsivera tikroji magija. Saulės šviesa skrieja per nuostabius vitražus – pačius sau meno šedevrus – klaidžiojančiais kaleidoskopais braižant piešinius ant akmeninių grindų ir apšvindrindamas biblijines scenes bei Čekiijos šventųjų vaizdus. Tai nėra tik dekoratyviniai elementai; tai vizualiniai pasakojimai, sukurtie tikslui įkvėsti pagarbą ir perteikti teologines tiesas, paverčiant patį šviesą šventiniu media. Ypač rožės langas yra ryški spalvų ir sudėtingų ornamentų išsiveržimas, žvilgsnio žvilgsnio taškas, nukreipiantis akį į dangų.

    Viduje saugomi lobiai: Relikvijos ir meno akcentai

    Be savo architektūrinio spindulio, Šv. Vitaus katedra saugo neįtikėtiną relikvijų ir meno kūrinių kolekciją. Galbūt ikoniniškiausias yra Šv. Vitauto kalavijas – galingas Čekijos paveld的一种 ir dvasinės stiprybės simbolis. Karūchos kambariuje saugomi Boemijos koronacijos papuošalai – spinduliuojanti karališkoji atributika, kalbanti apie šimtmečius trukusį valdžią ir tradicijas. Katedros erdvėse susiduria su meistriškais skulptūrais, sudėtingais išraišymais ir surengtais religiniais paveikslais, kurie kiekvienas prisideda prie turtingos meninės išraiškos audinio. Detalų dėmesys yra stulbinantis; kiekviena paviršiaus dalis atrodo papuošta simboline prasmė, kvėdanti kontemplaciją ir gilesnį supratimą. Katedra nėra statiška muziejų eksponata, o dinamiška kultūrinės atminties saugykla, kurioje menas tarnauja tiek kaip liudininkas, tiek kaip istorijos įrodymas.

    Gyvas monumentas

    Tai, kas tikrai išskiria Šv. Vitaus katedrą, yra jos neblėstantis gyvybingumas. Ji išlieka veikiama garbėjimo vieta, miejsca, kurioje tikėjimas praktikuojamas ir švenčiamas iki šios dienos. Šis vientisas praeities ir dabarties derinys lankytojams suteikia gilią ryšį su Čekiijos istorija, spiritualumu ir meniniu pasiekimu. Tai daugiau nei muziejinis eksponatas – tai gyvas monumentas, įrodantis žmogaus kūrybiškumą, atsidavimą ir neblėstančią grožio galią. Tai erdvė, kuri toliau evoliucionuoja, rezonuodama su šimtmečių auksais ir priimdama dabartinį momentą, užtikrindama, kad jos palikimas išliktų būsimas kartoms.

    Architektūrinis stilius:

    Gotikas

    Pagrindiniai bruožai:

    Vitražiniai langai, aukšti bokštai, karališkos kapinės, koronacijos papuošalai.

    Istorinė reikšmė:

    Boemijos karalių ir karalienių koronacijų bažnyčia, Šv. Vitauto poilsio vieta.

    Kur skaityti daugiau

    Raskite internete

    QR kodas, vedantis į Piesešrasė atsisiuntimo puslapį

    artsdot.com/lt/art/download/peter-parler-piesesrase-8XZSWG-lt/

    Citavimo šio kūrinio duomenys

    MLA
    Parler, Peter. Piesešrasė. 1379, Šv. Vito katedra. https://artsdot.com/lt/art/peter-parler-piesesrase-8XZSWG-lt/
    APA
    Parler, Peter (1379). Piesešrasė [Painting]. Šv. Vito katedra. https://artsdot.com/lt/art/peter-parler-piesesrase-8XZSWG-lt/
    Chicago
    Peter Parler. Piesešrasė. 1379. Šv. Vito katedra. https://artsdot.com/lt/art/peter-parler-piesesrase-8XZSWG-lt/
    Harvard
    Parler, Peter (1379) Piesešrasė. Šv. Vito katedra. Available at: https://artsdot.com/lt/art/peter-parler-piesesrase-8XZSWG-lt/

    Pažiūrėkite atidžiai

    Piesešrasė — Peter Parler

    Atidžiai pažvelkite

    Atsakykite savo žodžiais. Čia nėra neteisingų atsakymų – yra tik atsakymai, kuriuos galite paaiškinti.

    1. Kas pirmiausia patraukia jūsų dėmesį ir kodėl?
    2. Kokie spalvos ar formos sukuria nuotaiką — ir kokia tai nuotaika?
    3. Mūsų kataloge šis kūrinys priskirtas prie: sculpture, self-portrait, medieval art. Ar sutinkate? Ką pridėtumėte arba pašalintumėte?
    4. Peržiūrėkite Tomb of Ottokar II šio vadovėjo pradžioje. Įvardinkite dvi bendras šiam kūriniui detales ir vieną skirtumą.
    5. Peter Parler buvo apie 49 metų, kai šis kūrinys buvo sukurtas. Koks jo elementas primena būtent tokio amžiaus kūrinį?

    Jūsų atsakymas

    Parašykite trumpą pastraipę apie šį kūrinį. Naudokite šio vadovėjo ankstesnių dalių faktus bei savo anksčiau pateiktus atsakymus.

    Karo testas

    Piesešrasė — Peter Parler

    Kiek gerai pažįstate šį kūrinį?

    Pasirinkite po vieną atsakymą į kiekvieną iš 5 žemiau pateiktų klausimų. Kiekvienas turi tik vieną teisingą atsakymą.

    1. 1. Kas yra Peter Parler?

      • A Lenkijos architektas
      • B Vokietijos skulptorius
      • C Čekijos meistras
    2. 2. Kur buvo įsikūręs Peter Parler šiuolaikinės veiklos vietos?

      • A Berlynas
      • B Praha
      • C Roma
    3. 3. Kokio stiliaus kūrinį parodyta paveiksle?

      • A Baroko
      • B Gotikai
      • C Renaissance
    4. 4. Kaip buvo pagamintas šiuolaikinės veiklos objektas?

      • A Aukštosios meistriškumo keramikos technika
      • B Šlifuotas marmuras
      • C Akvarelis
    5. 5. Kokią emociją šiuolaikinės veiklos paveiksle išreiškė kūrėjas?

      • A Šyptelėjimą
      • B Susimąstymą
      • C Pyktį

    Mano rezultatas: ____ iš 5

    Atsakymai — mokytojui

    Ši dalis spausdinama atskira puslapio, todėl kopijuojant jos nereikia įtraukti.

    1B · 2B · 3B · 4A · 5B