Autorius
Gimė Sonderstaunas, Jungtinės Amerikos Valstijos
Gilbert Stuart: Gyvenimas portretų pasaulyje
Gimė: 1755 m. gruodžio 3 d., Saunderstown, Rode Islandas
Mirė: 1828 m. liepos 9 d., Bostonas, Masačusetsas
Tautybė: Amerikiečių
Kryptis: Neoklasicizmas
Žinomas dėl: Portretinės tapybos, ypač iškilmingų asmenų portretų ankstyvosios Amerikos istorijoje.
Vaikystė ir meninė mokslui
Gilbertas Stuartas gimė šeimoje su škotų šakinėmis; jo tėvas, taip pat vadinamas Gilbertu, buvo išradėjas, įrengęs pirmąjį tabako malūną Rode Islande.
Jo meninis talentas išsiskleidė labai anksti, demonstruodamas meistriškumą dar vaikystės metais.
Savo 14 metų amžiuje jis nufotografavo „Dr. Hunter's Spaniels“, parodydamas itin didelį potencialą.
Apie 1771 metus jis išvyko į Škotiją mokytis pas Cosmo Alexander, tačiau grįžo po Alexanderio mirties 1775 metais.
Tolesnis mokymasis vyko Londone su Benjamin West, iškilmingu Amerikos paveikslėtoju gyvenančiu Anglijos, nuo 1775 iki 1780 metų. Šis laikotarpis buvo lemiamas jo meninės stiliaus formavimui ir atpažinimo įgijimui Karališkajame akademijoje.
Meninė karjera ir didieji kūriniai
Stuarto karjera išbandyta Amerikos revoliucijos metu, dėl ko 1775 metais jis buvo priverstas persikelti į Angliją.
Jis pasiekė ankstyvą sėkmę su paveikslu „Klajzeris“ (1782), portretu, kuris užtvirtino jo reputaciją.
Jo garsiausias kūrinys yra nebaigtas George Washington portretas, žinomas kaip „Athenaeum Portrait“ (pradėtas 1796 m.). Šis vaizdas tapo ikoniškas, pasirodydamas JAV valiutos ir pašto ženkluose. Stuartas sukurė daugybę šio portretų kopijų klientams visoje Amerikoje ir Europoje.
Jis tapė ir kitų iškilmingų asmenų portretus, įskaitant Johną Adamsą, Thomas Jefferson, James Madison ir daugybę federalistų elitos neldų.
Stuarto stilius pasižymėjo neoklasiciniu požiūriu, pabrėžiančiu realizmą bei asmenybės ir išvaizdos tikslumą. Jis dažnai taikydavo dramatišką šviesos ir šešėlio naudojimą, kad sustiprintų portretų poveikį.
Įtodiniai veiksniai ir tobulėjimas
Cosmo Alexander suteikė ankstyvą technikų ir kompozicijos mokymą.
Benjamin West įtarmis buvo milžiniška, formuojant Stuarto supratimą apie portretinę tapybą ir menines principus.
Neoklasicizmo judėjimas, su jo pabrėžimu klasikinėms formoms ir idealams, stipriai paveikė jo stilių.
Paties Stuarto stebėjimai ir sąveika su modeliais prisidėjo prie psichologinio gylio bei realizmo jo portretuose. Jis siekė įamžinti ne tik išvadą, bet ir charakterį bei asmenybę žmonių, kuriuos tapė.
Istorinė reikšmė ir palikimas
Gilbertas Stuartas laikomas vienu svarbiausių Amerikos portretistų, playingy svarbų vaidmenį dokumentuojant pirmąsias Jungtųjų Valstybių metus.
George Washington „Athenaeum Portrait“ tapo neįgaliu Amerikos identybės ir lyderystės simboliu.
Jo portretai suteikia vertingų istorinių įžvalgų apie XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios iškilmingų asmenų gyvenimus bei išvaizdą.
Stuarto darbai yra pristatyti didelėse muziejuose JAV ir Europoje, užtikrinant, kad jo palikimas būtų vertinamas iš kartos į kartą.
Jis sukūrė išskirtinę amerikietiško portretavimo stilių, kuri sujungė europines technikas su unikaliomis amerikietiškomis jautriomis nuotaikomis.
Muziejus
Parodoma Vašingtonas, JAV
National Gallery of Art kilmės ir istorija
National Gallery of Art buvo įkūrta privačiai 1937 metais kaip dovana Amerikos žmonėms. Jos įkūrimas buvo apseiminis Jungtinių States Kongreso sprendimas. Šią instituciją sugalavo Andrew W. Mellon, Pitsburgo bankininkas, kuris 1921–1932 metais tarnavo JAV finansų ministru. Mellon siekė, kad ši erdvė skatintų ryšį su menu, sukuriant vietą, kurioje kiekvienas galėtų laisvai susipažinti su išskirtiniais šedevrais.
Galerijos įkūrimas buvo apgalvotas pastangų darbas, siekiant sukurti nuolatinę meno erdvę Vašingtone. Pirmieji kolekcijos elementai atvyko ankstyvojuoju XX amžiaus trečiuoju dešimtmečiu, įskaitant dvidešimt vieną paveikslą iš St. Peterburgos Hermitage muziejaus. Šie ankstyvieji kūriniai į sostinę atvyko kartu su tokiais svarbiais šedevrais kaip:
Raphael tapo Alba Madonna
Jan van Eyck tapo Annunciation
Institucijos augimą skatino Mellono privačioji kolekcija ir didelės finansinės įkvėpos. Per dešimtmečius kolekcija platybėavo dėl kitų aukodžių įkūrimo, įskaitant Paulą Melloną, Ailsą Mellon Bruce ir Chester Dale. Šis nuolatinis plėtros procesas leido kolekcijai atvaizduoti meninę evoluciją nuo Viduramžiams iki šių dienų.
Dviejų pagrindinių pastatų architektūra
National Gallery of Art fizinė egzistencija pasižymi ryškiu kontrastu tarp dviejų skirtingų architektūros filosofijų. Vakarų pastatas, kurį zaprovojo Johnas Russellas Pope'as, atspindi klasikinę tradiciją per savo neoklasicistinį stilių. Mermerinis grindinys ir aukštos, įkvepiantys lubos sukuria ramybės ir tylybės atmosferą, kurioje šviesa per iškaipotus langus sklandžiai skleidžiasi per galerijų salas. Šis pastatas stovi tomje vietose, kur anksčiau įsilaukėjo „Baltimore and Potomac“ geležinkelijų stotis.
Priešingai nei ši neoklasicistinė gravitacija, Rytai pastatas simbolizuoja modernizmo įvykį. I.M. Pei zaprojavo šį sparną, kuris atvėrė į worldiui savo duris 1978 metais, pristepdami aštrią geometriją ir mermerines paviršines plokstes, kurios šviesą fiksavo visai nauju būdu. Šie du pastatai yra susijungę požeminiuoju tuneliu, o šį perėjimo procesą dar labiau išskiria Leo Villareal kūrinys „Multiverse“. Šis nuolatinis šviesos objektas naudoja daugiau nei 41 000 LED mazgų, kad per 200 piedų atstumą projektuotų nuolatos besikeičiančius šviesos raštus.
Įvairios eksponuojamos meno kolekcijos
Ši kolekcija žvelgia per laiko liniją, atsekant Vakarų meno evoliuciją nuo Viduramžiu iki šių dienų. Nepakeičiama kolekcija apima daugiau nei 160 000 paveikslų, piešinių, fotografijų, skulptūrų bei naujausių medijos kūrinių. Šie meno šedevrai yra paskirstyti visame muziejaus kampuse, į kurį įeina ir 6,1 akros sklypio Skulptūrų sodas, esantis šalia galerijų. Institucija savo įvairiose departamentuose saugo daugiau nei 141 000 vakarų meno kūrinių.
Kolekcija apima itin platesčią meno kierunkų ir techninių požiūrių spektrą. Vakarinėje pastatų dalyje dėmesys skiriamas istorinėms tradicijoms, tuo tarpu Rytinėje pastatų dalyje pristatomi modernizmo ir šiuolaikinio meno darbai. Tokia platybė leidžia tiesiogiai palyginti skirtingus vizualinės išraiškos epochas. Didelių mastų kinetiniai judesiai, tokie kaip Alexander Calder mobiliukai, sukuria įspūdingą kontrastą tolesnėms, statokinesioms bei tradicinioms formoms, kurias galima rasti kitose galerijų skiltyse.
Sunkūs, tekstūruoti Claude Monet meno štrūkšniai
Drąsios, spalvomis grįstos Henri Matisse kompozicijos
Sudėtingas, ornamentinis simbolizmas Gustav Klimt darbuose
Didelių mastų kinetiniai judesiai Alexander Calder mobiliukuose
Nuolatinės kolekcijos šedevrai
Kolekcija saugo itin svarbius Renesanso laikotarpio kūrinius, iš jų ypač išskambia Raphael paveikslas Alba Madonna. Netoliese muziejus pristato Jan van Eyck kūrinį Annunciation. Šie paveikslai formuoja pagrindinį institucijos kolekcijos pagrindą. Leonardo da Vinci kūrinys Ginevra de' Benci pasižymi ypatinga padermė galerijose, kadangi tai vienintelis šio meistro paveikslas, pristatomas čia viešai, nuolatinėje ekspozicijoje.
Kolekcijos turtas tęsiasi į XX amžių, apimdamas darbus, kuriuose tykštamai tykštamai išgražinama judesiui ir formai. Muziejuje eksponuojamas didžiausias Alexander Calder moobilis. Ši instalacija sukuria dinamišką, kinetinę kontrastą statiškiems aliejos paveikslams, kuriuos galima rasti Vakarų pastate. Ši kūrinių apimtis atspindi itin platesčią istorinę perspektyvą – nuo Viduramžiams iki mūsų laikų.
Ginevra de' Benci, apie 1474 m.
Alba Madonna, 1515 m.
Annunciation, 1435 m.
Didysis pirkimas ir dovanos
National Gallery of Art pamatai buvo išklaiusi Andrew W. Mellon vizija. Kaip bankininkas ir J_{U}S_{.}财政部 ministras, Mellon suteikė tiek stulbinančią meno kolekciją, tiek ir finansus, reik Lymančius šios institucijos įkūrimui. Jo ankstyvieji prisidėjimai suformavo pradinį galerijos turtą, o vienas iš pirmųjų svarbių įsigijimų buvo dvidešimt vieni paveikslai iš St. Peterburgos Hermitage muziejaus. Ši dovana į Vašingtoną atvyko ne tik meno kūrinius, bet ir tokius šedevrus kaip Raphael Alba Madonna bei Jan van Eyck Annunciation.
Kolekcija nuolatos augo dėka Mellon šeimos bei kitų privačių kolekcionierių nuolatinės filantropijos. Paulas Mellonas ir Ailsa Mellon Bruce padarė savo indėlį, suteikdami dar daugiau echos kolekcijos platybės. Šios papildomos vertybės padėjo institucijai žengti nuo ankstyvojo Renesanso turtų link XX amžiaus struktūrinių pokyčių. Chester Dale dovanos dar labiau papildė nuolatinę kolekciją, suteikdamos daugiau gylio į stilų ir epochų įvairovę, kurią šių sienų viduje sutinka lankytojai.
Raphael, Alba Madonna
Jan van Eyck, Annunciation
