Autorius
Félix Nadar: Fotografijos pionierius
Pradiniai metai ir pradžia
Gimė: Gaspard-Félix Tournachon 1820 m. balandžio 5 d. Paryzuje (nors kai kurie šaltiniai nurodo Lioną).
Jo tėvas, Victor Tournachon, buvo spausdinimo srities specialistas ir knygyninkas.
Pradinai studijavo mediciną, tačiau po tėvo mirties buvo priverstas ją palikti dėl finansinių sunkumų.
Nadar, kaip jis tapo žinomas, savo karjerą pradėjo kaip karikatūristas ir romanistas, dirbdamas įvairiuose laikrašniuose.
Nuo karikatūros iki fotografijos
Fotografijos eksperimentus pradėjo apie 1853 m.
Savo pirmąjį fotografijos studiją atidarė 1854 m. adresu 113 rue St. Lazare, o 1860 m. persikėlė į 35 Boulevard des Capucines.
Greitai pelnė pripažinimą dėl savo intriguojančių ir psichologiškai gilių portretų.
Tradicijų atmetimas: Nadar vengė prabangaus fono, būdingo tuometinei portretų menui, teikdamas pirmenybę natūraliam šviesos naudojimui ir dėmesiui į modelio asmenybę.
Aviacijos fotografijos pionierius
1858 m. Nadar tapo pirmąoju žmogumi, padaryjusiu nuotraukas iš oro naudojant aerostatus.
Jis įveikė technines iššūkius, susijusius su fotografinių plokščių iškėlimu didelėje aukštėje, išradęs dujomis atsparią medvilninę dangtį savo aerostato krepšiams.
Taip pat buvo dirbtinio apšvietimo fotografe pionierius, ypač naudojdamas jį Paryžiaus katakombose.
Le Géant: 1863 m. užsakė milžiniško aerostato „Le Géant“ (Gigantas) statymą, kuris įkvėpė Žilui Verne romanui „Penkios savaitės aerostate“.
Didieji pasiekimai ir įtaka
Portretų menas: Fotografavo daugybę iškilmingų asmenų, įskaitant Victor Hugo, Charles Baudelaire, Sarah Bernhardt ir Gustave Courbet.
Parisių belekryžėje (1870–71 m.) naudojdamas aerostatus įkurė pirmąjį pasaulinio oro pašto tarnybą.
Savo studijoje 1874 m. surengė pirmąją impresionistų parodą, suteikdami kritiškai svarbią platformą pradedantiems menininkams.
1886 m. išleido tai, kas laikoma pirmąoju fotointerviu, kuriame dalyvavo chemikas Michel Eugène Chevreul.
Vėlesnieji metai ir palikimas
Nuo 1895 m. iki 1909 m. savo studiją perkėlė į Marselį.
Mirus 1910 m. kovo 20 d. Paryzuje, jis yra palaidotas Père Lachaise kapinėje.
Po jo mirties studijos veiklos tęsė jo sūnus, Paul Nadar.
Quand j’étais photographe: Išleido memuarus, kuriuose apžvelgė savo gyvenimą ir darbą, suteikdami vertingų įžvalgų apie XIX amžiaus fotografiją.
Istorinė reikšmė: Nadaro inovatyvios technikos ir meninė vizija kruopščiai paveikė fotografijos vystymąsį kaip meno formą. Jo portretai išlieka ikoninės Paryžiaus intelektualų ir menininkų apygardų atvaizdai.
