John Orlebar

Autorius

Arturas Viljamas Devis

Gimė Londonas, Jungtinė Karalystė

Arthur William Devis (1762–1822): Švelni portretavimo ir istorijos rankos

Arthur William Devis (1712 m. vasario 19 d. – 1787 m. liepos 25 d.) buvo anglų painteris, kurio tėvas Anthony tapo kilmininkas tai, kas vėliau tapo menininkų ir rašytojų šeimos dinastija. Jo vieta kunstų istorijoje dažniausiai siejama su portretų typu, kuris šiandien vadinamas „konversaciniais paveikslūkais“ (angl. conversation piece). Persikėlus į Londoną ir pratekėjęs flamų topografijos meistrui, jis pers yönkė į portretinę tapybą ir pelnė didelę reputaciją, nors ši sėkmė nebuvo amžina. Nepajėgus prisitaikyti prie vėlesnių madingų meno tendencijų, jo užsakymų skaičius mažėjo, o kūriniai po jo mirties buvo pakiriamas pamirštam iki XX amžiaুmeno, kai vėl atgijo susidomėjimas „konversaciniais paveikslūkais“.

Anslingas gyvenimas ir mokslas: Devis artoji talentas išsiskleidė anksti, skatinamas meninės tradicijos įgylinto šeimos palikimo. Sėdėdamas po savo vyresnio brolio Thomas Anthony Devis pėdomis, kuris taip pat buvo painteris, 1774 metais jis įstojo į Karališkosios akademijos mokymus, pasinerdamas į griežtą mokymą, kurį reikalavo tuo laikmetio svarbiausia meno institucija. Jo formavimo metai buvo pažymėti bendravimu su įtakingais asmenimis, tokiais kaip Sir Joshua Reynolds, kurio mokymas kruopščiai suformavo Devis ar stilistinius pojūčius.

Žinomos užsakymų ir kelionių istorijos: Devis atpažinimo pelnė tapsdamas „Laisvojo menininkų draugijos“ nariu ir toliau rodydamas savo darbus Karališkajai akademijai, taip pritraukdamas didelį pagarbą. Lemtingas momentas įvyko 1eks 1783 metais, kai jis buvo paskirtas piešėju britų „Rytų Indijos kompanijos“ laivui vadovaujamam kapitono Henry Wilsono. Tragiku, Devis patyrė rimtą sužalojimą susitikusi su papuansais netoli Schouten salų ir vėliau išgyveno laivnaužį Pelw salose – šie iššūkiai, nepaisant visko, paskatino jį tęsti savo menines pastangas.

Stilius ir technika: Elegancijos subtilus traukimas

Devis ar stilius pasižymi neįtikėtinu dėmesiui detalėms ir meistriku valdoma technika, ypač pastebima jo portretuose. Jis teikė pirmenybę elegantiškoms pozoms – dažnai vaizdydamas subjektus tylios apmąstymo akimirkos – taip kurdamas paveikslus, prisigėlusius nuolatiniame grožio ir psichologinės gylio pajūtimme. Jo paletė linko švelniems tonams, atspindėdama vėlyvojo XVIII amžiaus estetinę kryptį, tačiau jis pasiekė stebėtiną švieslumą kruopščiai sluoksniuodamas glazūras ir naudojdamas subtilius spalvų perėjimus. Tiksli anatomija puikiai derėjo su intuityviu žmogaus išraiškos suvokimu, rezultatu tapant portretams, kurie įamžino ne tik fizinį panašumą, bet ir vidinę charakterystiką.

Konversaciniai paveikslūkai: Devis puikiai gebėjo įamžinti buitinio gyvenimo esmę per „konversacinius paveikslūkus“ – žanrinę tapybą, vaizduojančią šeimyninių susitikimų ar intymių vidinių erdvės escenas – stilių, kuris jo laikmečiu buvo itin vertinamas.

ą

Istorinės temos: Be portretinės tapybos, Devis į undertakingo ambicingus istorinius užsakymus, ypač išskirtinį Nelsono mirties vaizdymą ir postumumą skirtą Admiralui Horatio Nelsonui atsidavęs portretą.

Svarbiausi darbai ir palikimas

Devis sukūrė įspūdingą kūrybinį veiklą, apimtą maždaug šešiasdešimt penkiu paveikslūkais, kurie nuo 1779 iki 1821 metų puošė Karališkosios akademijos galerijas, užtvirtindami jo reputaciją kaip vieno iš svarbiausių Londono menininkų. Tarp jo garsiausių pasiekimų galima išskirti:

Sir William Jones portretas: Šis šedevras saugomas Britijos bibliotekoje, demonstruojantis Devis meistriškumą įamžinant orią ramybę ir intelektualų smalsumą.

Nelsono portretai: Jo Nelsono vaizdiniai – tiek kaip Viceadmirało, tiek pośmurtiniai – išlieka ikoninės jūros herojumo ir nacionalinės didybės reprezentacijos.

Kiti žinomos užsakomos kūriniai: Jis vykdė užsakymus iš iškilmingų asmenų, tokių kaip karalius George III ant žirgo, Lordas Howe ir Sir Roger Newdigate, taip demonstruodamas savo universalumą ir meninę ambiciją.

Devis kūriniai ir toliau įkvepia susižvalgymo bei mokslinių tyrimų, esant Karališkosios akademijos ir Nacionaliniame jūros muziejuje bei kituose Britanijos muziejų kolekcijose. Jo palikimas išlieka ne tik kaip meninės talento įrodymas, bet ir kaip rafinuoto jausmo veiddis, apibrėžęs Georgianų erą – laikotarpį, pasižymintį elegancija, atsargumu ir giliu grožio vertinimu.

Muziejus

Harris Museum - Art Gallery

Parodoma Preston, Jungtinė Karalystė

Viktorijos meno ir Lankšyros paveldas: Prestono Harris meno ir muziejaus atradimas

Prestono Harris meno ir muziejus, įsikūręs pačioje Lankšyros širdyje, stovi kaip nepaisantys laiko viktorijos amžiaus ambicijų ir neblėstančios meninio palikimo įžymos įrodyklė. 1877 metais įkurtas Edmundo Harrisio – vizionieriaus, atpažinėjo kultūrinio auglino svarbą – dėka, šis I kategorijos paminklas nėra tik kūrybos darbų saugykla; tai gyva Prestono praeities kronika ir durys į britų meno istorijos grožį.

Palikimas, sukurtas iš vizionieriškos filantropijos:

Muziejaus šaknys siekia neįtikėtino Harrisio testamentinio palikimo – 300 000 svarų sterlingų – sumos, kuri tuo metu buvo tiesiog apvairianti. Šios lėšos buvo skirtos viešajai bibliotekai, muziejui ir meno galerijai įkurti, tapdama tvirtu pagalamu vienai brangiausių kultūros institucijų Lankšyros regione.

Neoklasikinio stiliaus prigimtis:

Vietos architektas Jamesas Hibbertas suprojektavo išorinį pastato apdailą, kuri įkūnija neoklasikinio stiliaus eleganciją, tyčia kontrastuojančią su tuo laikmečiu vyravusiu gotikiniu atgimimu. Simetriška fasada ir subtilus detalizavimas atspindi viktorijos visuomenės troškimus – siekį įsivėminti tvarką, grožį ir intelektualinį pažangą.

Pagrindinė salė majestoniškai kyla virš 120 pėdų aukščio – tai kvapą užgaunantis inžinerijos pasiekimas, kuris iškart užburia lankytojus. Šią erdvę dominuoja monumentalus Foucault pendulumas – įtraukiantis žemės sukimo demonstracijos instrumentas – bei klasikinų frizų gipsiniai liejiniai, nukreipiantys žiūrovą į senosios Graikijos ir Romos didybę. Virš visko, ant sienų išraiškiami žodžią, apibendrinantys muziejaus filosofiją: „Literatūrai, menui ir mokslui“ bei „žemėje nėra nieko didelio kaip žmogus: žmoguje nėra nieko didelio kaip protas“.

Įvairiapusis kolekcija, apšviečianti meno judlius

Harris meno muziejaus kolekciją puoselėja daugiau nei 800 aliejinių paveikslų – tai stulbinantis ansamblis, atspindintis platų meninių stilių ir kryptinių sūkurų spektrą. Tarp šviesių galvos, kurių darbai puošia šias sales, yra Richardas Ansdell, George'as Frederick Watts, Lawrence'as Alma-Tadema, Stanley's Spencer, Lucian Freud, Ivon Hitchens, Graham Sutherland, Anthony Devis ir Reginald Aspinwall – menininkai, su nepanašiu meistriškumu ir jautrumu įtrapę savo laikmečio dvasią. Be to, Keramikos ir stiklo galerija pristato meistriškus britų keramikos ir stiklo kūrybos šedevrus, atspindinčius dekoratyvinio meno tradicijas viktoriniškoje Britanijoje.

Aktyviausi akcentai:

Nepaleiskite proga pasikelti į 1740 metų Johno Orlebaro portretą, sukurtą Arthur William Devis – tai meistriškas aristokratiško elegancijos vaizdas. Pasinerkite į evokuojantius Thomas Wade akvarelius, tokius kaip „Laikas su siūlu“ ar „Laukimas“, kurie įtrapia buitinio gyvenimo esmę ir viktorijos laikų jautrumą.

Paslėptasis Lankšyros brangumas:

Galbūt neįtikėtiniausias muziejaus radinys yra pilnas Poulton Elk (elk) švedis – 13 500 metų senumo milžiniškas eksponatas, iškasytas Lankšyroje, kartu su dviem pagamintais su švertomis grotomis – tai neįtvargiamas įrodymas apie pirmąjį žmonių buvimą šiame regione.

Nuolatinė renovacija: Prestono meno ateities peržiūra

Šiuo metu, kaip dalis projekto „Harris Your Place“, muziejus pat undergoes transformatyvios renovacijos ir ruošiasi pas welcomed naujos lankytojų kartos su atgaivinta patirtimi. Nors pagrindinis pastatas bus laikinai uždarytas iki 2025 metų pavasario – o Harris biblioteka tęsia savo svarbų vaidmenį Preston Guild Hall centre (Lancaster Road, PR1 1HT) – kviečiame sekti naujienas socialiniuose tinkluose ir aplankyti jų svetainę, kad sužinotumėte apie būsimas parodas ir renginius.

Harris meno ir muziejus nėra tiesiog muziejus; tai kvietimas pasinerti į meninę Lankšyros širdį ir apmąstyti neblėstančią grožio bei proto galią.