Autorius
Gimė Balagny-sur-Thérain, Prancūzija
Anrė Masono gyvenimas ir kūryba
Anrė Masonas (1896-1987) – prancūzų tapytojas, grafikas, skulptorius, vienas svarbiausių surrealizmo judėjimo atstovų. Jo vardas neatsiejamas nuo automatinio rašymo technikos ir eksperimentinės kūrybos, kuri išprovokavo naują kartą menininkų ieškoti įkvėpimo pogiminyje ir subjektyviose patirtyse. Masono gyvenimas – tai nuolatinis meno formų paieška, ryški individualumo išraiška ir atsisakymas kanonams.
Gimus Balagni-sur-Teren mieste Prancūzijoje, Masonas anksti pajuto potraukį menui. Baigęs akademiją Briuselyje, jis greitai susidomėjo kubizmu, tačiau šis stilius netrukus atrodė jam per ribotas. Jo kūryboje ėmė ryškėti noras išlaisvinti vaizduotę ir įamžinti neapčiuopiamas emocijas. Masono ankstyvieji darbai jau rodė polinkį į abstrakciją, tačiau tik susipažinęs su surrealizmu jis atrado būdą išreikšti savo vidinį pasaulį.
Surrealizmo metais ir automatinio rašymo technika
Masonas greitai tapo aktyviu surrealistų judėjimo dalyviu Paryžiuje. Jis entuziastingai priėmė automatini rašymą – techniką, kuria siekta apeiti sąmoningą kontrolę ir leisti rankai laisvai judėti popieriaus paviršiumi, atskleidžiant pasąmonės turinį. Ši technika tapo Masono kūrybos vizitine kortele. Jo plunksnos brūkšniai sudarė įspūdingus raštus, kuriuose galima buvo įžiūrėti mitologinius personažus, smurtą ir erotiką. Masonas bendradarbiavo su kitais žymiais to meto menininkais – Antoninu Artadu, Mišeliu Leirisu, Žoanu Miró, Žoržu Bataju, Žanu Diubufe bei Žoržu Malkinu, kartu kurdami dinamišką ir provokuojantį meno pasaulį. Masono darbuose dažnai pasirodydavo smurtas ir erotika, kurie buvo atsisakymas nuo tradicinių estetinio grožio normų.
Kūrybinės evoliucijos periodai
Nors Masonas iš pradžių buvo stipriai susijęs su surrealizmu, 1920-ųjų pabaigoje jis ėmė atitolti nuo šio judėjimo. Jo kūryboje pasirodė daugiau struktūros ir formos, o įtaką padarė tokie menininkai kaip Andrė Derenas. Masonas pradėjo kurti peizažus, kuriuose ryškėjo aiškesnės linijos ir spalvos. Antrojo pasaulinio karo metais jo darbai buvo pripažinti “degeneratyviais” nacistų režimo. Jam pavyko pabėgti į Jungtines Valstijas, kur jis padarė didelį įspūdį amerikiečių abstrakcionistams, ypač Džeksonui Polokui. Masono eksperimentai su automatiniu rašymu ir laisva kompozicija turėjo įtakos Abstrakčiojo ekspresionizmo atsiradimui.
Paveldo reikšmė ir įtaka
Po karo Masonas grįžo į Prancūziją, apsigyveno Eiks-en-Provanso mieste ir ėmė kurti peizažus. Šis periodas pasižymėjo didesniu natūralizmu ir harmonija. Tačiau net ir vėlesniame kūrybos etape Masono darbuose išliko jo individuali stilistika ir polinkis į eksperimentavimą. Anrė Masono pionieriškas surrealizmo ir automatinio rašymo technikos panaudojimas paliko neišdildomą pėdsaką meno istorijoje. Jo įtaka matoma įvairiose meno srovėse, nuo kubizmo iki abstrakčiojo ekspresionizmo. Masono darbai toliau inspiruoja menininkus visame pasaulyje.
Žymiausi darbai
Beyond
Landscape with Rocks
The metamorphosis of the lovers
Pygmalion
Muziejus
Parodoma Londras, Didžioji Britanija
Tate Modern: miesto, kurio urbano inovacija tampa istorija
Įsėkęs milžiniškos Bankside elektrinės skeletinėse liekanose, Tate Modern yra daugiau nei tiesiog galerija; tai Londono neustruktūruotos atgimimo įrodymas ir gyvybingas šiuolaikinio meno centras. 2000 metais užbaigtas po sunkios, penkiolikos metų trukmės transformacijos, pats pastatas iškart traukia dėmesį – tai dramatiška brutalistinio betono ir spindinčio stiklo suderinimo kontrastas, dominuojantis Southwark panoramoje. Architektai Herzog & de Meuron sukūrė struktūrą, kuri ne tiesiog priklauso menui, bet pati
tampa
meno dalimi, atspindėdama dinamišką miesto energiją ir nuolatinį dialogą su praagre. Pradinė elektrinės pramoninė širdis – Turbinų siena, dabar tapusi veiksminga erdvė monumentalios instaliacijoms – išlieka galingu Londono gamybinės paveikštės atminimu, o aplenkingos parodos švęčia meninės išraiškos evoliuciją XX ir XXI amžiuje.
Pagrindiniai architektūriniai elementai:
Įspūdingas „dvigubos skylutės“ stogas, tyrinė atsidavimas elektrinės pradiniam dizainui, yra galbūt žymiausias Tate Modern atpažįstamumas. Jo platumas suteikia erdvę didmenėms parodoms ir siūlo kvapą gniaužiančius vaizdus į miestą.
Turbinų siena:
Ši milžiniška erdvė tarnauja kaip dinamiška scena imersinėms instaliacijoms, dažnai plečiant meninės konvencijos ribas ir iššūkį teikdama žiūrėtojų suvokimui.
Katilų salė:
Anksčiau čia buvo elektrinės katilai, o dabar ši zona priklauso intymnesnėms parodoms ir suteikia fascinuojantį žvilgsnio į pastato transformaciją.
Kolekcija, į šaknus įsišaknijusi modernizme
Tate Modern kolekcija yra tyčia orientuota į tarptautinį modernų ir šiuolaikinį meną, kurį kūrė nuo 1900 metų, taip siūlydama panoraminį vaizdą į meno judėjimus ir stilius, suformavusius mūsų pasaulį. Tai nėra tiesiog chronologinis apžvalgos tekstas; galerija prioritetą teikia kūriniams, kurie įkvepia inovaciją, eksperimentą ir socialinę komentarą. Čia rasite ikonines dalis iš Picasso, Matisse, Warhol, Rothko ir daugybės kitų – menininkų, kurių darbai ir šiandien rezonuoja su auditorija. Kolekcija neapsiriboja tapybiniu ir skulptūrininiu menu; ji apima fotografiją, filmą, performansą ir skaitmeninį medias, atspindėdama evoliucionę meninės praktikos prigimtį.
Picasso „Les Demoiselles d'Avignon“:
Esminis kūrinys kubizmo vystymose, šis paveikslas demonstruoja radikalų Picasso eksperimentą su forma ir perspektyva.
<įb>Warhol „Campbell’s Soup Cans“: Šis svarbus Pop meno kūrinys suvedė į tai tradicines meno sąvokas ir kasdienius daiktus pakėlė į aukštosios kultūros statusą.
Rothko spalvų laukų tapybė:
Šie dideli drobės sukelia kontemplacijos ir spiritualybės pojūtį per gilią spalvų naudojimą.
Parodos, kurios įtrokina dialogą
Tate Modern stiprybė slypi ne tik jos nuolatinėje kolekcijoje, bet ir nuolat mąstymą skatinančiuose laikinojoje parodose. Galerija reguliariai rengia dideles retrospektyvas, temines grupines parodas ir specifines erdvėms pritaikytas instaliacijas, kurios prisilieka prie šiuolaikinių socialinių ir politinių klausimų. Šios parodos dažnai kviečia į dialogą ir debatus, skatindami lankytojus apsvarstyti savo požiūrį į aplinkinį pasaulį. Vienas iš naujausių akcentų – tyrimai apie tapatybę, klimato pokyčius ir meno vaidmenį visuomenėje. Galerijos įsipareigojimas pristatyti įvairias balsus ir perspektyvas užtikrina, kad visada bus kažkas naujo ir įtraukiančio.
Žinomos praeities parodos:
Marina Abramović: Menininkė kaip aktyvistė
Ai Weiwei: Padaryta Kinijoje
Jeff Koons: Baliono šuo
Erdvė meno ateičiai
Tate Modern nėra tik meno saugotuvas; tai aktyvus dalyvis formuojant jo ateitį. Galerija investuoja daug į tyrimus, švietimą ir bendruomenės įtraukimą, puoselėdama gyvybingą meninės kūrybiškos ekosistemą. Tolystingi plėtros projektai – įskaitant planuojamą Pietinio plėtinio užbaigimą – demonstruoja įsipareigojimą kurti nuolat evoliucionuojančias erdvės tiek menininkams, tiek auditorijai. Be daugiau nei muziejaus, Tate Modern yra dinamiškas kultūrinis lėktuvėlis, įkaipinti Londono inovacijų, atsparumo ir nepagrįstamos tikėjimo jėga pakeisti mūsų supratimą apie save ir pasaulį.
